220 kilometrų ilgio atstumą per dvi savaites kalnuose nužygiavęs lietuvis neslepia, kad šio žygio metu būta visko, įvairių nesklandumų – taip pat, tačiau, nepaisant to, jis šią patirtį vadina svajonių kelione.
Irmantas Matuza pasakoja, kad „The Peaks of the Balkans“ – tai ilgų distancijų žygeivių takas Pietryčių Europoje, esantis Prokletijė nacionaliniame parke.
Takas vingiuoja per Šiaurės Albanijos, Vakarų Kosovo ir Pietryčių Juodkalnijos Dinarų Alpes.
Šaltojo karo metu, kai įtampa tarp buvusios Jugoslavijos ir Albanijos buvo didelė, senieji takai buvo uždaryti ir neprieinami civiliams.
2013 metais Vokietijos plėtros agentūra, vykdydama projektą, skirtą paremti šių trijų šalių bendruomenes, pažymėjo taką ir pavertė jį „haikerių“ rojumi.
„Pirmą kartą apie šį taką sužinojau 2019 m., eidamas „Tour du Mont Blanc“. Nuo tada „The Peaks of the Balkans“ įstrigo mano svajojamų kelionių sąrašo viršuje“, – pasakoja keliautojas.
Lietuvis nusprendė modifikuoti maršrutą pagal save, tad į žygį įtraukė tris viršūnes: Zla Kolata (2534 m) – aukščiausią Juodkalnijos viršūnę, Gjeravica (2656 m) – aukščiausią Kosovo viršūnę, Maja Jezercë (2694 m) – aukščiausią viršukalnę Dinarų Alpėse.
Taip pat šio žygio metu I.Matuza nusprendė aplankyti Grebaja slėnį su trimis viršūnėmis: Volusnica, Talijanka ir Popadija. „Visiškai pasiteisinęs sprendimas, nes tai tapo viena vaizdingiausių kelionės vietų“, – tikina keliautojas.
Tiesa, kelionės metu paaiškėjo, kad nepakaks laiko nueiti visą taką aplankant visas pasirinktas viršūnes, todėl lietuvis nusprendė „nukirpti“ šiaurinę dalį.
„Vėliau sužinojau, kad daugelis žygeivių daro tą patį. Tie, kas buvo, sakė, kad kai kurios tos atkarpos dalys yra tiesiog ėjimas keliais“, – minėjo keliautojas.
Oficiali „The Peaks of the Balkans“ pradžia yra Theth (Albanija), taigi iš ten I.Matuza ir pradėjo savo žygį.
„Kelionę baigiau ten pat po dviejų savaičių, iš esmės toje pačioje vietoje (prie bažnyčios). Šio žygio metu buvo visko: plyšo kuprinė, lūžo kameros trikojis, lūžo lazda, kilo problemų su dronu ir t. t. Svarbiausia, aišku, kad pats nesulūžau. Mažų traumų neišvengiau, bet pasisekė, jog jos nesutrukdė sėkmingai pabaigti kelionę“, – pasakojo keliautojas.
Lietuvis ne tik žygiavo kalnuose, bet kartu ir rengė medžiagą trumpam kelionių filmui, kuriuo dalijasi su savo sekėjais. Žinoma, ne visos keliautojo patirtys pateko į filmą.
„Buvo situacijų, kai mano paties saugumas buvo prioritetas ir apie filmavimą tokiais momentais net negalvodavau. Kartais taupant bateriją arba tiesiog dėl laiko stygiaus negalėjau filmuoti. Galų gale gavau tai, ką gavau. Padariau daug klaidų, bet labai tikiuosi, kad iš jų pasimokiau“, – atviravo I.Matuza.
Kelionės metu nepadėjo ir didelis karštis. Pasak keliautojo, vidutinė temperatūra siekė apie 33 laipsnius karščio, kartais būdavo labai sunku rasti vandens. „Viskas labai išdžiūvę... Tai ir yra mano pagrindinis pasiteisinimas dėl tokio lėto tempo...“ – minėjo keliautojas.
Šios kelionės metu aplankytos vietos: Theth, Valbona, Kukaj, Zla Kolata, Cerem, Doberdol, Gjeravica, Kroni Tedel, Bogicevica, Babino Polje, Bajrovica Katun, Hridsko Jezero, Plav, Vusanje, Gusinje, Grebaja (Volusnica, Talijanka ir Popadija), Maja Jezerce.
Pajusti kelionės nuotaiką galima I.Matuzos filmuke:
-
Juodkalnija: atradimai, dėl kurių žmonės pamilsta šią šalį ir svajoja sugrįžti
-
M.Vaščega leidosi į išskirtinę kelionę po buvusios Jugoslavijos šalis: „Nesuprasdamas šio regiono, negali suprasti pačios Europos“
-
Albanija lietuvio akimis: „Šiandien ši šalis yra kaip Lietuvos paveikslėlis prieš 15–20 metų“
