Ir daugiausia dėmesio, savaime suprantama, skirkime Islandijos futbolui, nes – o kam daugiau? Juokauju, aišku, negi patikėjote? Man kartą buvo pasakyta, kad savo futbolą galiu susikišti, kur saulė neužšviečia, nes niekam, be manęs, jis nėra įdomus. Į autoritetingų žmonių pastabas negalėjau neatsižvelgti, todėl šįkart futbolo temą teks praskipinti. Vietoj to tiesiog pakalbėsime apie šalį ir mano pastebėjimus iš kelionės joje.
Pradėkime nuo svarbiausio. Žinia, jog Islandija yra suvaidinusi labai svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. Kaip tokia mažytė (gyventojų mažiau nei Vilniuje) ir tolima (kažkur Atlanto Šiaurėje) valstybėlė galėjo apskritai suvaidinti bet kokį vaidmenį? Taigi, kad galėjo, ir jūs, aišku, žinote, apie ką aš kalbu.
Aš kalbu apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, kurį 1990 metais Islandija atliko pirmoji iš visų suverenių pasaulio šalių. Ir atkreipkite dėmesį – Islandija mus pripažino ne kaip naujai susikūrusią valstybę, o patvirtino 1922 metų Lietuvos pripažinimą, tai yra smetoninės Lietuvos tęstinumą. Tai buvo išskirtinai drąsus poelgis, nes tuomet, nors ir dvesianti, bet vis dar agresyvi Sovietų Sąjunga galėjo imtis keršto.
