Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Kadangi į Kandaharą atvykau vakare, norėjau kelias valandas pavaikštinėti vienas, tačiau vietinis gidas man uždraudė tai padaryti. Sako, kad man taip bus saugiau, o jam – ramiau. Abu nuvykome į turgų.
Turgus labai didelis, tiek pagrindinė gatvė, tiek šalutinės gatvės prisigrūdusios pardavėjų. Parduoda tiesiog viską. Nuo smulkių maisto produktų iki didelių namų apyvokos daiktų. Tačiau nuėjus į turgaus gatvių pakraštį, galima rasti labai netikėtą skyrelį, kur susitelkę šaunamųjų ginklų pardavėjai.
Keistas jausmas Afganistane laikyti ginklą rankoje. Įdomu, kad ginklų iš JAV prekyboje nėra. Kuomet JAV prieš 3 metus chaotiškai ir greitai traukėsi iš Afganistano, jie paliko apie 7 mlrd. dolerių vertės ginkluotės. Po kurio laiko nemaža dalis ginklų iš JAV atsidūrė Pakistane. Ten juos naudojo karinės grupuotės, pasisakančios prieš oficialią Pakistano valdžią.
Pastaruosius 2 metus smarkiai išaugo smurtas. Ten taip pat naudojami JAV kulkosvaidžiai, naktinio matymo ar ryšio įranga. Pakistano valdžia labai sunerimusi dėl neramumų, nes vietinė policija aprūpinta daug silpniau nei karinės grupuotės, naudojančios JAV kariuomenės ginklus.
Palikti kiekiai – nežmoniški, galintys aprūpinti naują armiją.
Palikti ginklai gali sukelti rimtų problemų regione. Pentagonas pranešė, kad jiems neįmanoma susigrąžinti savo paliktų lėktuvų, karinės ir specialiosios technikos, amunicijos. Palikti kiekiai – nežmoniški, galintys aprūpinti naują armiją. 300 000 šaunamųjų ginklų, 26 000 sunkiųjų ginklų ir apie 60 000 karinės technikos.
Talibanas neigia, kad ginklus parduoda juodojoje rinkoje. Tačiau Pakistano ginklų pardavėjai sako, kad jų rinką tiesiog užplūdo JAV palikta ginkluotė.
Mudžahedai sako, kad panašiai rinkoje buvo 1980 metais, kai JAV pradėjo tiekti ginklus, kad afganistaniečiai kovotų prie Sovietų Sąjungą. Jums kartais tai neprimena Ukrainos? Pakistane ginklus perka ne tik karinių grupuočių nariai, bet ir civiliai ar biurokratai, nes sako, kad nebesijaučia saugūs. Na, pažiūrėsime, į ką tai išsirutulios.
Čia turbūt kiekvienas sau atsakykite į klausimą – JAV kariuomenės ginklai palikti tyčia ar netyčia? Juk, duodant ginklą besipykstančios etninėms grupėms, rezultatas bus aiškus. Vieni kitus pyškins, bus suirutė. Kai šalyje yra stipri ir stabili valdžia, sunku padaryti įtaką jos valdymui.
Kandahare aplankiau nemažai mečečių. Viena iš priežasčių yra ta, kad mano gidas labai religingas. Nekeista, nes visas miestas pasižymi giliu islamo tikėjimu. Kasdien prie manęs meldėsi apie penkis kartus. Pavalgome – pasimeldžia. Būna, kad net ir čia pat kavinėje šalia pasitiesęs kilimėlį. Aš jam netgi pats pasiūlydavau pasimelsti.
Sakiau, kad turime laiko, dar galime nevažiuoti, nori pasimelsti? Atsakydavo, kad tuo metu „paskrolinčiau“ telefone, o jam prireiks 7 minučių. Po maldelės būdavo sotus ir laimingas. Jam tai – kaip desertas.
Leidžiant laiką gatvėse, matau daug vaikų su UNICEF organizacijos kuprinėmis. Ši organizacija vaikams tiekia maistą, švarų geriamąjį vandenį ir medicininę priežiūrą. Taip pat rūpinasi vaikų švietimu, apsauga nuo smurto bei nuo išnaudojimo. UNICEF rūpinasi, kad vis daugiau pasaulio vaikų būtų paskiepyti, apsaugoti nuo ligų ir galėtų lankyti mokyklas.
Afganistanas – viena iš prioritetinių krypčių, nes čia per daugiamečius alinančius karus visuomenė labai nuskurdo, išplito ligos. Vaikai buvo priversti dirbti, kad padėtų tėvams išlaikyti šeimą. Pasaulinių organizacijų dėka vaikai vėl gali po truputėlį pradėti lankyti mokyklas.
Atėjęs į valdžią, Talibanas uždraudė muziką. Aišku, kiek įmanoma vietiniai ir toliau stengiasi klausytis muzikos. Tik tai dabar daro tyliau tam, kad neišgirstų talibai. Jeigu klausosi automobilyje, būtinai užsuka muziką, kuomet priartėja prie patikros posto. Tačiau vieno tipo muzika yra legali ir pats Talibanas jos klausosi. Ją netgi oficialiai leidžia ir per vestuves.
Kiek pastebėjau, Kandahare visi vyrai rūko narkotinę medžiagą – hašišą. Tai tam tikru būdu žmonių vartojimui paruoštos kanapės. Kieta, rusva medžiaga, kuri šildant minkštėja. Vartojama rūkant arba dedant į valgį.
Hašišas maišomas su paprasta žole, o labai dažnai ir su klijais, tepalu ir kartais net gyvūnų mėšlu.
Hašišo ir kanapių skirtumas toks, kad hašiše veikliųjų medžiagų koncentracija gerokai didesnė ir jame visai nėra žaliosios masės. Eksportuojant į Vakarus ir siekiant padidinti parduodamo produkto masę, hašišas maišomas su paprasta žole, o labai dažnai ir su klijais, tepalu ir kartais net gyvūnų mėšlu.
Tikima, jog hašišas pradėtas gaminti Centrinėje Azijoje. Pirminis gamybos procesas tikriausiai buvo tiesiog trinti džiovintus lapus į kilimą ir surinkti nuo jų atsiskiriančią medžiagą. Vos atrastas hašišas pasklido po Aziją. Tai patvirtina ir pavadinimas, kilęs nuo arabiško žodžio haššašin, kuris kilo nuo asasinų sektos, gyvavusios 1100 metais, pavadinimo.
Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas.
Žmones „atverčiant“ į šią sektą, senovėje buvo naudojamos gana efektyvios smegenų plovimo metodikos, pagrįstos įtikinėjimu, nuolatinėmis maldomis ir narkotikais. Dalį narių sekta paruošdavo kaip žudikus, neilgam laikui suteikdama jiems išskirtines gyvenimo sąlygas. Tokias, kaip geriausias maistas, vergės, didelės dozės hašišo ir opiumo bei įtikindama, kad tai – rojus.
Taip paruošti fanatikai būdavo pasiryžę pasiaukoti dėl švento tikslo, nes tikėdavosi po mirties pakliūti į rojų. Asasinų sekta, grasindama aplinkinių valstybių valdovams, daugiau nei šimtmetį valdė didelę dalį Persijos. Sekta buvo sunaikinta po mongolų įsiveržimo į Centrinę Aziją.
Praleidęs laiką su vietiniais jų sode, šiek tiek nustembu. Afganai, gyvenantys Kandahare, yra labai religingi. Tačiau laužo islamo tradicijas ir vartoja draudžiamas svaiginimosi medžiagas.
Toliau vykstu į priemiesčius apžvelgti vietovės ir pamatyti, kaip gyvena kaimų gyventojai. Anksčiau šiose vietose nebuvo įmanoma važinėti, nes miestą valdė JAV kariai, o priemiesčius – Talibanas. Vairuotojas nuolatos man rodydavo vietoves, kur vyko daugiausiai sprogimų ir susišaudymų. Sakė, kad į šiuos kelius niekas net nosies nenorėjo kišti. Tačiau vietiniai žmonės per karą ir toliau čia gyveno, nes neturėjo, kur pabėgti.
Savotiškas oro uostas
Kandaharo lankymą baigiau. Vykstu į oro uostą. Standartiškai kuprinę patikrina ginkluota armija. Šiame oro uoste kuprinę apuosto ir šuo, nes čia labai plačiai auginamas ir vartojamas hašišas. Todėl, Talibanui visiškai uždraudus jo vartojimą, dabar tikrina ir keleivius, kad neišskraidintų į kitus miestus. O galbūt kartu ir dėl sprogmenų.
Šiam skrydžiui pasirinkau vietines „Ariana“ oro linijas. Buvo parduodami du skrydžiai per dieną. Nusipirkau ankstyvesnį, 8 val. ryto. Atvykęs į oro uostą, matau, kad dar neprasidėjęs darbas.
Sakau apsauginiams, kad nespėsiu į skrydį. Nieko, sako, nusiramink – inšhalą. Eik sau, galvoju, su savo inšhalą visur. Pasiaiškinęs, supratau, kad realybėje 8 val. skrydžio ir nebūna. Tai, klausimas, kam tada pardavinėja tokį skrydį. Skrisiu vėlyvuoju. Na, bet čia Afganistanas, dar jiems reikia ties tuo padirbėti.
Oro uostas šiame mieste tikrai savotiškai įdomus. Jau neskaitant architektūrinio šedevro. Oro uoste yra gražiai apželdintas kiemelis, kuriame ramiai laukiu lėktuvo.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.