Šiemet nė pats to nesitikėjęs apsilankiau dviejose Himalajų, tai yra nieko kito, be kalnų, neturinčiose valstybėse – Nepale ir Butane. Kaip čia taip atsitiko, kad sulaužiau visą savo kelioninių vertybių stuburą?
Dėl to kaltinu „Pravalturo“ direktorių Mikaitį. Kodėl? Nes jis labai daug keliauja ir dabartiniu momentu yra likusios vos keliolika pasaulio šalių, kuriose jis nėra lankęsis. O gal kažkiek ir daugiau, bet ne itin daug. Taigi, jis savo keliones kreipia į nelankytas šalis, dėl ko, keliaujant su juo, tenka taikytis ir keliauti ne kur aš pats, o kur jis nori.
Viena tokių šalių ir buvo Himalajuose esanti Butano Karalystė. Nespėjau nė apsigraibyti, kai buvau įtrauktas į šią avantiūrą ir pasirašiau keliauti į regioną, kurį dėl jame dunksančių kalnų, maniau, aplankysiu paskutinį pasaulyje, – Himalajus.
Patekti į Butano valstybę galima vos iš kelių pasaulio taškų ir vienas tokių yra dar vienos Himalajų valstybės – Nepalo ir jo sostinės Katmandu, kuri ir bus mūsų šios dienos pasakojimo epicentras. Joje, belaukdami savo skrydžio į Butaną, praleidome kelias dienas. Tai pažiūrėkime, kaip gyvena Nepalas, jei jau ne visai planuotai čia atkakome.