Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Studentų brolijų atsiradimo istorija
Pirmieji „tuna“ prieš kelis šimtus metų atsirado Salamankos universitete, o vėliau keliaujančių tuniečių dėka tradicija išplito po Ispaniją ir visą Naująjį Pasaulį.
Manoma, kad „tuna“ pavadinimas kilo iš veiksmažodžio „tunar“, kuris reiškia gyventi keliaujant, kvailiojant, žaidžiant ir dainuojant. O gal iš būdvardžio „tuntante“, reiškiančio naktimis „uliavojantį“ studenčioką, iššvaisčiusį savo stipendiją ir kaulijantį pašalpos.
Ir iš tiesų – į tunus būrėsi studentai, kurie ieškojo būdų prisidurti pinigą studijoms ir pragyvenimui, o tam geriausiai tiko muzikinė veikla, juokeliai ir vaidyba.
Brolijos apranga ir simbolika
Ypatingas dėmesys yra skiriamas „tuna“ narių drabužiams ir aksesuarams, kurie turi simbolinę reikšmę. „Tuna“ skirstomi pagal fakultetą ir disciplinas, kiekvienas „tuna“ narys užima tam tikrą hierarchijos laiptą ir pareigas, visa tai išrašyta jų aprangoje spalvomis, skiriamaisiais ženklais ir juostelėmis.
Emblemos pasakoja, kokiuose miestuose „tuna“ nariai jau yra pasirodę, o prisiūtų juostelių spalvos ir kiekis pasakoja jų turėtojo būtas ar nebūtas meilės žygių istorijas.
Šiuolaikiniai tunai nelabai panašūs į skurdžius studentus – daugelis jų net ne studentiško, o labiau profesoriško amžiaus ir panašu, kad uždirba pragyvenimui ir studijoms tikrai ne muzikuodami pasaulio miestų skersgatviuose ir baruose.
Kartais tarp atlikėjų pasitaiko nelabai kokią muzikinę ar dainavimo patirtį turintys nariai, tačiau pasirodymuose mažiau vertinamas „tuna“ nario profesionalumas, daugiau – noras dalyvauti ir bendruomeniškumo dvasia. O linksminti publiką tunai tikrai moka!
Vieną lapkričio savaitgalį Antekeros miestas skambėjo šimtais balsų – čia rinkosi visos Ispanijos technologijos mokslų tunai – gatvių sankryžose, baruose, skersgatviuose ir aikštėse iki paryčių skambėjo paprastos, įsimenančios melodijos, dainos, lydimos gitarų, mandolinų ir barškučių akompanimento.
Kartais tarp atlikėjų pasitaiko nelabai kokią muzikinę ar dainavimo patirtį turintys nariai.
Įdomu, kad populiariausias „tuna“ dainų repertuaras neturi žinomo autoriaus, nors daugelio muzika primena „kažkur girdėtas“ liaudies dainų, pasadoblio, valso melodijas, kurioms pritaikytus žodžius mintinai žino ir kartu traukia aplinkiniai klausytojai.
Finalinio vakaro metu buvo išrinktas geriausiai pasirodęs kolektyvas.
Štai vaizdai, kuriuos pamatėme šio renginio kuluaruose:
Kiti vaizdai iš Ispanijos:
