Ant keturis kartus mažesnę nei Lietuva šalį kertančios upės Welle kranto statoma hidroelektrinė. Kasdien prie šio milžiniškos vertės valstybinio projekto įgyvendinimo pluša daugiau nei 500 darbininkų (apie 250 atvykėlių baltųjų bei 400 vietinių pagalbininkų).
Vienas jų – lietuvis geodezininkas Modestas Juodis, džiunglėse ieškantis upės užtvindymo zonos ribų. Darbas – pavojingas, nes niekuomet nežinai, su kuo susidursi, praskynęs kelią per tankią augmeniją.
Svilinanti kaitra be šešėlio
29-erių Modestas geodezininku-inžinieriumi Lietuvoje dirbo beveik dešimtmetį. Kartą išgirdęs apie galimybę išvykti į Pusiaujo Gvinėją, jis ryžosi leistis į nuotykį. Norėjo pakeisti aplinką, išbandyti save, įgyti tarptautinės patirties bei užsidirbti butui Kaune. 10 tūkst. km kelionė, kurios metu teko paskraidyti net šešiais lėktuvais, truko dvi paras. Tačiau nauji potyriai greitai išblaškė nuovargį.
„Viskas keista. Kitoks kvapas, garsas, spalvos. Upės vanduo raudonas, daug neregėtos gyvūnijos, augalijos. Oro temperatūra nuolat siekia net 45 laipsnius Celsijaus. Kartą teko kęsti ir 52 laipsnių karštį.
Nuo jo nepasislėpsi – nėra šešėlių: saulė ties pusiauju, visad virš galvos. O dirbant dar tenka mūvėti marškiniais ilgomis rankovėmis, – kad šakos nenubraižytų ir uodai nesukąstų“, – pirmaisiais įspūdžiais pasidalijo vaikinas.
Čia viskas kitaip – kvapas, garsas, spalvos. Upės vanduo raudonas, daug neregėtos gyvūnijos, augalijos. Oro temperatūra nuolat siekia net 45 laipsnius.
Anot jo, šalyje didžiuliai klasių skirtumai. Lūšnose gyvena daugiau nei pusė gyventojų. Kaimuose (viename gyvena tik 5–6 tos pačios giminės šeimos) daugelis namų neturi net langų.
Nekalbant apie buitinę techniką, baldus. Maistą gamina tiesiog ant grindų sukurtame aukure. Tačiau miestuose yra ir daugiabučių, ir viešbučių, ir prabangių mašinų.
Vyrauja spalvota ispaniška architektūra, nes Pusiaujo Gvinėja – buvusi Ispanijos kolonija.
„Gatvėse nėra jokių eismo taisyklių, šviesoforų, tik daug žiedinių sankryžų. 70 proc. transporto gatvėse sudaro taksi. Važiuoti su jais pigu, tačiau ilgai trunka. Kol pakeliui nesurinks bent keturių keleivių, į vietą tavęs nenuveš“, – įdomius faktus vieną po kito pasakojo Modestas.
Šalis turtinga – daugiausia pajamų gauna iš naftos. Joje gausu ir aukso bei deimantų, tačiau Pusiaujo Gvinėjos prezidentas Teodoras Obiangas Nguema Mbasogo, kurio nuotrauka kabo kiekviename name, neleidžia jų išgauti – taupo ateities kartoms.
Dalyvavo prezidento parade
Paklaustas apie diktatūrinius T.O.N.Mbasogo valdymo metodus, Modestas detales nutylėjo. Tik užsiminė, kad jo turtai – milžiniški. Štai vienas iš sūnų kolekcionuoja Michaelio Jacksono daiktus. Kartą pašnekovui teko dalyvauti ir prezidentą, apie kurį galima kalbėti tik gerai arba nieko, garbinančiame parade.
T.O.N.Mbasogo gimtajame miestelyje susirinko daugiau nei 20 tūkst. Pusiaujo Gvinėjos gyventojų.
„Iš įmonės, kuriai dirbu, atrinko dešimt geriausių darbuotojų. Į sąrašą patekau ir aš. Mums buvo suteikta galimybė susitikti su prezidentu.
Ruošėmės tam, tačiau tik nuvykus į vietą paaiškėjo, jog tai masinis paradas.
Visi turėjo išsirikiuot į eilę ir praeiti pro Pusiaujo Gvinėjos valdžią. Karštis begalinis“, – apie susitikimą su T.O.N.Mbasogo kalbėjo Modestas.
Prezidentas gyvena šalies sostinėje Malabo, kuri įkurdinta Atlanto vandenyno skalaujamoje saloje. Ten įrengtas ir vilų miestelis. Jame apsistoja Pusiaujo Gvinėjos vadovo svečiai.
Visa galia – policijos rankose. Jei kas susimuša, visą kaimą uždaro į karcerį. Nesistengia išsiaiškinti, kas kaltas. Kas turi daugiau mėlynių, tas – auka.
„Artimiausiu metu sostinę žadama perkelti į didžiausią žemyninį miestą Batą. Jo dydis prilygsta mano gimtajam miestui Tauragei. Batoje yra visko – viešbučiai, parduotuvės, restoranai, boulingas“, – teigė Modestas.
Anot jo, šalyje vyrauja militaristinis režimas. Tarp gyvenviečių – kareivių postai. Tad mažas nusikalstamumas. Netgi nėra teismų. Visa galia – policijos rankose. Jei kas susimuša, visą kaimą uždaro į karcerį. Nesistengia išsiaiškinti, kas kaltas. Kas turi daugiau mėlynių, tas – auka.
