Norėtų skustuko ir bent šluotos
Audringą diskusiją apie viešbučius, vilas, apartamentus ir butus neseniai sukėlė televizijos laidų vedėja, knygų autorė, žurnalistė Beata Nicholson. „Beatos virtuvės“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasiteiravo sekėjų, kas erzina „atostoginėse vietose“, ir net pridėjo savo „bambenimo sąrašą“.
Jį pradėjo spalvota patalynė (nebent būtų pilka ar mėlyna, bet geriausia – balta, tik ne „turginė raštuota“). Toliau – rusiški kanalai. Beata pabrėžė televizijos beveik nežiūrinti, bet kartais esą smagu ką nors pažiūrėti atostoginiu režimu. Vietos, kur randa begalę rusiškų kanalų, reitingas jos akyse iškart krenta.
„Melas arba tiesiog bandymas atrodyt geresniam nei esi. Vis tiek jis išaiškėja, o tada nemalonu visiems. Tai čia visų naudojamas triukas, kuris niekada nepasiteisina. Visada geriau palikti kažką, kas nustebins maloniai. Pernelyg gražios nuotraukos, nutylėtos aplinkybės (statybos ar gatvė už lango) padeda parduoti vieną kartą, bet ne du“, – pabrėžė televizijos laidų vedėja.
Beata sukritikavo ir kelis buitinius dalykus. Pavyzdžiui, „kai nėra normalaus elektrinio arbatinuko, o tik tas ant viryklės“, nes nemėgsta taip kaitinti vandens ir esą „ne eko“. Labai blogai, anot jos, jei vietoje, kur kambarių kasdien nesutvarko atsakingas žmogus kaip viešbutyje ir kai kuriuose apartamentuose nėra siurblio ar bent šluotos.
O jei išsinuomotoje vietoje įrengta virtuvė, joje reikia pagrindinių dalykų, kad svečias galėtų pasigaminti maistą: „Mane veda iš proto, kai vaidina, kad yra virtuvė, bet joje – du šaukštukai, trys puodeliai ir labai pigi keptuvė. Labai paprasta turėti skustuką ir užtektinai stiklinių.“
Vietoj neišplautos patalynės pasiūlė alaus
Bene daugiausia komentarų sulaukė patalynė. Daugelis diskusijos dalyvių, net ir mėgstantieji spalvotą ar raštuotą, sutiko, jog turistus dera guldyti į baltą. Ne tik dėl to, kad kažkam gali nepatikti raštas ar spalva. Jei užvalkalai balti ar natūralios pluošto spalvos, lengviau pamatyti, ar jie švarūs, tokius lengviau skalbti aukštesnėje temperatūroje ir išskalbti dėmes. Be to, kaip paaiškino viena komentatorė, ne visi audinių dažai yra draugiški odai, o spalvoti piešiniai gana greitai nusiskalbia ir praranda estetinį vaizdą.
Ne vienas sukritikavo pagalves, kurios pavirtusios į beformius gumulų kamuolius, nuskalbtą ar net suplyšusią, seną patalynę su gumuliukais ir išgulėtus čiužinius. Su trejų metukų vaiku keliavusi mama prisiminė, kad rezervavo kambarį trims asmenims, o užvalkalų ir rankšluosčių rado tik dviem, ir dar patys turėjo apvilkti pagalves bei antklodę.
Jolantai svarbiausia, jog patalynė, kad ir kokios spalvos, būtų švari ir nesmirdėtų sintetiniais minkštikliais. Palangoje atostogavusi komentatorė pagyrė, kad viskas buvo labai gražiai įrengta ir sutvarkyta, bet nuo patalynės ir rankšluosčių sklido būtent minkštiklių kvapas. Be to, kambariai buvo specialiai iškvepinti. „Atsigulęs kvėpuoji ne pušų prisotintu oru“, – skundėsi ji.
Jurgita pasidalijo komiška istorija. „Niekada nepamiršiu, kaip, svečių namuose suguldyti į nauja, spalvota patalyne papuoštas lovas, ryte visi atsibudome tokios spalvos, kokia buvo patalynė. Kas mėlyni, kas oranžiniai…“ Aliona britiškame viešbutuke rado nekeistą patalynę, bet kiekvienam į kainą buvo įskaičiuota alaus. „Atsigeri ir nematai minusų“, – juokėsi ji.
Patirties prižiūrint net iki 100 patalynės komplektų per savaitę turinti Giedrė paaiškino, kodėl vietoj baltų užvalkalų šeimininkai perka spalvotus. „Saulės kremai ištepa patalynę geltonomis dėmėmis, kurios niekaip neišsiplauna. Po sezono apie 40 proc. baltos patalynės reikia išmesti, nes tos dėmės neišsiplauna! Balta buvo patogu, kol kremų tiek nebuvo. Išbalini ir viskas OK. Dabar – ne. Jei balini, tos dėmės pasidaro rožinės. Išplovus vėl lieka geltonos. Ši problema nuomotojams gerai žinoma. O kaip gaila gerą patalynę po vieno naudojimo išmesti. Dėmės atsiranda, nes sėdima ant lovos ir tepamasi kremu nuo saulės arba tiesiog prieš eidami miegoti neina žmonės į dušą nusiprausti.“
Pritrūko indų – nupirko pati
Ne mažiau karšta diskusija vyko dėl buities rakandų ir švaros priemonių. Daugelis išsinuomotose butuose pasigenda ne tik dulkių siurblio ar bent šepečio, pakankamai indų pasigaminti maisto ar padėti ant stalo, bet ir švarių kempinėlių ar indų ploviklio. „Virtuvė labai erzina, kai ji butaforinė, kai lyg ir yra, o pasinaudoti neina, nes ar puodų nerasta, ar peilio jokio“, „Pigi keptuvė – tai yra mano NoNoNo“, „Kvapas, pvz., pelėsio, surūgusio skuduro ir virtuvėje šluostė su kempinėle penkiems klientams ta pati“, – viena per kitą vardijo komentatorės.
„Kai yra virtuvėlė, negi sunku tą kempinėlę naują padėt? – stebėjosi Elita. – Jei važiuoju automobiliu, visada įsimetu arbatinuką elektrinį, kempinėlę, indų plovimo skysčio, skustuką ir peilį, virtuvinį rankšluostėlį, tualetinio popieriaus bent rulonėlį.“ Ieva prisipažino visur besivežanti ne tik savo kempinėlę, bet ir ekologišką indų ploviklį bei muilą, nes randami jai netinka, o kempinėlės švara nepasitikinti.
„Man žemas lygis – jei nėra tualetinio popieriaus. Kad elektrinio virdulio nėra – neatleidžiama, reikia ir normalaus kavos aparato“, – vardijo Giedrė. Anot jos, būtina kempinėlė, indų ploviklio buteliukas, o prie kiekvienos kriauklės – muilas. Moteris prisiminė net 5 žvaigždučių viešbučio duše radusi plaukų. O Janina virtuvės spintelėse – ir nuo senumo sukietėjusio cukraus, ir kandies lėliukę šalia arbatos pakelio.
Daug laiko užsienyje „Airbnb“ būstuose praleidžianti Gintarė patikino, kad „6 dangčiai ir 1 puodas arba 2 puodai ir 9 nė vienam iš jų netinkantys dangčiai“ yra jos gyvenimo realybė. Ją piktina ne tai, kad nėra vieno ar kito rakando, o kad nėra to, ką šeimininkai nurodo esant: „Kai rašoma, kad yra virtuvė su visa įranga, o realybėje užkemšamos spintelės šlamštu, pvz., dangčiais ir sulūžusiais kočėlais arba yra 3 pjaustymo lentelės ir nė vieno peilio.“
Jau bemaž dešimt kartų Italijoje toje pačioje vietoje atostogavusi Egidija rado išeitį. „Super vieta, super butas, bet savininkas, dar ganėtinai jaunas italas... Superinės taurės, lėkštės virtuvėje, 2 puodai ir viskas… Žinote, ką padariau? Pabumbėjau, pakalbėjau su jo drauge, kuri man pritarė 100%, surašiau, ko reikia virtuvei, ir pasiūliau viską nupirkti IKEA, o jis mums nuskaičiuoja nuo nuomos. Nes iš jo kiekvieną dieną gaudavau atsakymą: „domani“ (it. rytoj)… Viskas, kitais metais važiavau su šypsena!“
Palangoje butą atostogoms išsinuomojusiai Kristinai taip nepasisekė. „Paklausiau, ar bus kur vaikams išvirti košės (dažniausiai būna tokios elektrinės kaitlentės). Patvirtino, kad „taip taip, yra“. O kai atvažiavom, padavė dujų balioną!!! Su dviem mažais vaikais, kuriems viskas įdomu. Virimas buvo sustiprinto saugumo zonoje.“
Daliai nepatinka, kai nėra elektrinio virdulio: „Man tai – ne viešbutis ir ne apartamentai!!! Nesu kažkokia išponėjusi, bet mėgstu gerti kavą tik praplėšus akis ryte lovoj, ir, jei to negaliu daryti, man smarkiai apgadintas relaksas“. Taip pat – seni sunkūs televizoriai ir jei neranda higienos priemonių, o gerame viešbutyje – ir šlepečių. „Buvo taip Prahoje „Hilton“ viešbutyje, teko laukti tapkių 3 val. ir tiek pat kartų skambinti ir prašyti, kad atneštų. Sakė: pagal pareikalavimą, suprask – taupo“, – piktinosi ji.
Priekaištų vonios kambariui buvo nemažai („kai maudaisi po dušu ir jo galvutė vis nulinksta ar išvis su ranka turi dušą laikyti“, „plastmasinė dušo kabina, kuri visa kleba“, „kai išsinuomoji nepigius apartamentus, o atvažiavus tualete nėra net tualetinio popieriaus ir šeimininkė pasako, kad tai neįskaičiuota į kainą“, „kai rankšluosčiai dvokia rūkalais“). Ir ne tik: „Man visada reikia lygintuvo. Jei yra lygintuvas ir česnakų spaudyklė virtuvėje, man toks butas nuomai jau yra geras.“
Jūra virto upės meldais
Komentatoriai kone vienbalsiai sutarė, kad televizijos kanalų pasirinkimas – nelabai svarbu. Juos galima perjungti arba atostogų metu rasti įdomesnės veiklos: „Įprastai nežiūriu plius atostogos man labiau siejasi su knygos skaitymu. Bet bėda, kai nėra vaikiškų kanalų, ypač jei orai prastesni.“
Užtat situaciją pagražinti linkę šeimininkai erzina. „Kai 100 m iki jūros virsta 500 m, atvykus į vietą, tarkim be vaikiško vežimėlio, nes gi netoli viskas. Arba parašyta pet friendly (angl. draugiškas gyvūnams) o, pasirodo, „ne, su dideliu nepriimam“, „ne, kačių nepriimam“. (…) Tai gal su savo utėlėm atvažiuoti kaip su „augintiniais“, – ironizavo Jolanta.
„Kažkada paskambinus sakė, kad bus namelis „su vaizdu į jūrą“, nuvažiavus vaizdas buvo tiesiai į upės meldus. Į kurią pusę jūra, turbūt nežinojo net pati nuomotoja“, – prisiminė jos bendravardė. Rasa su bendrakeleiviais Juodkalnijoje niekaip nerado išsinuomoto namo, nes jis nuomos puslapyje internete buvo „perkeltas“ prie kalno. Terasa išties buvo į kalno pusę, bet atstumas iki jo – apie 9 km.
Gintarė prisiminė priešvestuvinę naktį gerame Vilniaus viešbutyje: „Aš kruvinom ašarom verkiau, pamačiusi savo liuksą. Nešė man ir complimentary (angl. nemokamą) vyno butelį, bet tas jau nebepadėjo. Nuotraukose – super duper, vonia, dideli langai su išėjimu į balkoną, aukštos lubos. Atėjusi radau mažą dušą, neišvalytą su plaukais ant sienų plytelių, tokias žemas lubas, kad dvimetrinis sužadėtinis turėjo pasilenkti (gerai, kad jis turėjo kitą kambarį kitame aukšte, bet paprastesnį), langai buvo pusrūsio tipo, mažiukai, aukštai palei lubas. Kai verkdama nuėjau pas administratorę, ji pasakė, kad turėjau telefonu prašyti geresnio kambario, paaiškinti, kam reikia, ir pan. Viešbutukas, pro kurio langus matyti Katedra.“
Pasitaiko ir geriau pasibaigiančių nesusipratimų. Agnė pasakojo kartą su vyru nusileidusi naktį Neapolyje ir, išsinuomoję mašiną, ėmė centre ieškoti rezervuoto buto. „Pasirodo, ten – kvartalas kaip per filmus. Atsidaro vartai, kieme – Marijos paveikslas 2x2 m, visa koplyčia per 3 aukštus. Senoviniu būdu raktus įdeda į kibiriuką ir šniūriuku prisitraukia. Galvojau, nugriūsiu. Tačiau super – viskas švaru ir balta patalynė. Vyras sakė: gerai, kad nemačiau, kaip mūsų mašiną parkavo jie. Pats nežino, kaip jie ją įkišo.“
Sugedo šaldytuvas – nupirko naują
Komentatoriai papasakojo ne vieną istoriją ir apie keistą ar nemalonų šeimininkų elgesį. „Erzina klausimas: maudytis duše norėsite?“, „Palikti savininkų daiktai... Spintose – rūbai, voniose – dantų šepetukai.“
Palangoje išsinuomoto buto šeimininkai vakare ir kartais ryte ateidavo patikrinti. Esą atsirakindavo duris ir pusvalandį vaikščiodavo, tikrindavo. „Čia jau virš visko, jokio privatumo, o jei nuogas ar seksuoji? O jie bent paskambindavo į duris prieš įeidami?“ – sureagavo kita komentatorė, o sužinojusi, kad neskambindavo, dar labiau pasibaisėjo: „Tikiuosi, kamerų nebuvo viduje, gal ir iš namų stebėjo.“
„Iš naujutėlaičių kotedžų Lietuvos pajūry išvažiavom (o gal net buvom gražia forma išginti) su didžiuliu nusivylimu dėl šeimininkų kontrolės. Kiekvieną akimirką jautėmės stebimi, mūsų vaikai – barami, o ryte „priminimas“, kad iki 11:30 turime atlaisvinti patalpas, buvo vos ne koja į duris beldimas“, – savo patirtimi pasidalijo Giedrė.
Erzina klausimas: maudytis duše norėsite?
Ieva yra sulaukusi šeimininko skambučio 7 val., kad po pusvalandžio atvažiuoja su remontui pasamdytais darbininkais aprodyti butą. Palangoje už nemažą kainą išsinuomojusi 2 kambarių apartamentus, Dovilė išgirdo prašymą balkone padžiauti prieš tai buvusių svečių patalynę ir rankšluosčius, kai skalbyklė baigs skalbti.
Buvo ir visai kitokių situacijų. „Mums Latvijoje padavė raktus, ir po 6 dienų juos palikome įmetę į pašto dėžutę (telefonu taip liepė šeimininkė, nes tingėjo per miestuką važiuoti išlydėti)“, „Mes Latvijoje neradom šeimininkų. Skambinam, sako: oi, mums prireikė netikėtai išvykti, raktai padėti po tokiu ir tokiu vazonu, ant jūsų kambario durų – lapelis, grįšim kada nors, gyvenkit. Viską radom, viskas puikiai, beje, visų kitų kambarių durys atlapos buvo…“, „Budapešte ne tik raktus į dėžutę po savaitės įmetėm, bet ir buto nuomos pinigus.“
Norvegijai priklausančiame Lofoteno salyne apartamentus išsinuomojusi Asta iš šeimininkės gavo žinutę, kad yra išvykusi, todėl raktus ras duryse, prireikus galima skambinti jai arba kaimynei. „Atvykstam, viskas super, tik šaldytuvas neįsijungia. Rašau šeimininkei, po 5 min. atbėga kaimynė. Bandom aiškintis bendrom jėgom, šaldytuvas neįsijungia, atbėga kaimynės vyras, apžiūri, išvada: šaldytuvas sugedo... Visa tai – 22 val. Sakom: nieko tokio, lauke šalta, išsisuksim. Ryte išeinam į kalnus, grįžtam vakarop, prie durų – dėžė su nauju šaldytuvu. Rašau šeimininkei: ačiū, į vidų įnešėm, kad nešlaptų po lietum, išpakuot tingim, labai jau pavargę... Atbėga kaimynas ir viską sutvarko. Ryte išvažiavom, raktus duryse palikom, pinigus nuo kortelės nuskaičiavo, šeimininkės nematėm, bet viskas buvo super.“
Švedijoje vietoj žvakidžių rado „Kregždutės“ saldainių
Pasirodo, ir keliautojai kartais nebūna verti nė menkos žvaigždutės. Nuomojamą namą su 8 kambariais, virtuve, pirtimi ir 2 vonios kambariais Švedijoje prižiūrinti Julija patikino, kad po kas antro svečio kažko trūksta. „Nekalbu apie rankšluosčius, kuriuos galėtum pirkti kiekvienam atskirai. Kiti ir su patalynėmis, ir pagalvėmis išvažiuoja. Dingo ir puodai, ir keptuvės, net medinė pjaustymo lenta prapuolė. Ne visi svečiai tokie, bet tokių daug. Vieną kartą dingo žvakidės iš IKEA po 5 kronas, bet radau visą dubenėlį „Kregždutės“ saldainių.“
Vilma paskaičiavo vienos nakties nuostolius. Vynu apipilta marga (turginė) patalynė – ją reikės mesti lauk, tad minus 18 eurų (už tiek pirko du komplektus per akciją). Sudaužyta lėkštė („bandžiau derinti, įtikti klientui – komplekto nebėra”), nuskeltos dvi taurės, išgertas kavos pakelis, „va čia keisčiausia – sunaudoti 5 tualetinio popieriaus rulonai“. Rankšluosčiu bandytas valyti vynas (reikės išmest), kūdikiui nespėjo uždėt sauskelnių, tad šis apšlapino patalynę. Butas yra Klaipėdoje, tad nuomotojai valgė rūkytą žuvį, rankas nusivalė į lovos užtiesalą. „Kitas klientas po valandos ateina – ir štai, kaip viską spėti sutvarkyti, kad blizgėtų, kvepėtų...“ – retoriškai klausė ji.
Norėtų standartinių dušų ir daugiau elektros lizdų
Užsienio tinklaraščiuose, specializuotose svetainėse ir forumuose keliautojai nurodo dar daugiau erzinančių dalykų. Kone kiekvienas skundžiasi dėl mokamo ar lėto interneto ir rozečių trūkumo, triukšmo koridoriuje.
Be to, ką vardija lietuviai (nešvarus kambarys, netvarkinga ar nešvari patalynė, netenkinantis TV programų pasirinkimas, silpnai bėgantis vanduo iš dušo, plaukai, kurie priklauso ne tau), viename tinklalapyje paminėti ir naminių gyvūnėlių plaukai, rūkalų kvapas, sena kiliminė danga, pigios higienos priemonės, prasti pusryčiai ir ankstyvas išsiregistravimo laikas.
Kitą keliautoją erzina net neįprastas kambario dizainas. Vyrui nepatinka, jei rezervuodamas kambarį negali pamatyti jo nuotraukos, jei viešbutyje nėra galimybės papietauti ar pavakarieniauti, jei kambarinė į duris beldžia pernelyg garsiai. Jis pageidauja, kad visi pasaulio viešbučiai laikytųsi vieno standarto, kaip įjungti dušą ir sulaukti karšto vandens.
Galima rasti ir tokį sąrašą: prastas apšvietimas prie lovos, daug šviesos jungiklių, triukšmas koridoriuje, durys, kurios užsidaro garsiai ir prižadina naktį, nepatogios kėdės kambaryje, didžiulis mokestis už parkavimą, televizorius, kurį įjungęs pirmiausiai turi peržiūrėti mokamų filmų sąrašą arba virtualų turą po viešbutį, per daug funkcijų turintys žadintuvai, plėšikiškos kainos už kambarin pristatomą maistą („Tikrai 35 doleriai už du skrebučius, du kiaušinius, dešrelę ir stiklinę sulčių? Aštuoni žali už kavą plius mokestis už aptarnavimą plius arbatpinigiai plius mokesčiai?“), kambarinių užtrauktos užuolaidos, apartamentais vadinami tiesiog dideli kambariai („apartamentai turi sieną tarp kambarių“). Šis keliautojas taip pat norėtų standartinių dušų („Niekada nesuprantu, kurioje pusėje yra karštas, kurioje – šaltas vanduo. Net su 50 proc. tikimybe pataikyti aš visuomet apsirinku“).
Viena keliautoja siūlo apskritai uždrausti rūkyti viešbučių kambariuose, o vietoj televizoriaus užtikrinti greitą ir nemokamą internetą. Jai taip pat norėtųsi kambaryje turėti didesnę šiukšliadėžę, kokybiškų stiklinių vietoj plastikinių puodelių, kuriuos dar reikia išvynioti iš plastiko, šaldytuvą be brangių gėrimų buteliukų ir net mikrobangę.
Kitam nepatinka, kai vietoj antklodės tėra lovos užtiesalas, su kuriuo arba prakaituoji, arba šąli, tualetai, kurie nuleidžiant vandenį triukšmauja lyg patrankos, ir prašymai „padėti saugoti planetą“, naudojant tą patį rankšluostį kelias dienas. „Tikroji priežastis yra ne saugoti planetą, o taupyti viešbučio pinigus – kodėl jie taip ir nepasako?“ – stebisi viešbučių klientas.
