Žingeidūs ir bebaimiai buvome tada, kai norėjome adrenalino. Dabar taip nedaryčiau, nes bijočiau. O kodėl tada nepradėjome nuo saugesnės Pietų Korėjos? Nes galvojome, kad viskas su ja gerai, ji yra turtinga, civilizuota, aukštų technologijų šalis, joje niekas nekinta, tad tokią aplankyti visada spėsi.
Tačiau kaip dažnai būna, kai imi siekti tolių tolimų, niekaip neprisiruoši paimti to, kas padėta arčiau. Taip mums buvo su Pietų Korėja, kurios lankymą vis atidėliodavome, nes vis kažkokių kitų prioritetų atsirasdavo. Ir kai galiausiai prisiruošėme ir įsigijome ne tik skrydžio bilietus, bet ir nakvynes, pasauliui smogė pandemija ir mūsų planus apsilankyti Pietų Korėjoje atidėjo dar dvejiems metams.
Nedelsdami čiupome bilietus į sostinę Seulą ir tapome vienais pirmųjų popandeminių turistų šioje tolimoje šalyje.
Taigi šiemet, kai ši Azijos šalis kažkiek atleido kovido ribojimų gniaužtus ir vėl pradėjo įsileisti turistus, per daug nedelsdami čiupome bilietus į sostinę Seulą ir tapome vienais pirmųjų popandeminių turistų šioje tolimoje šalyje.
