Visas naujienas apie poros kelionę rasite čia.
Negali sakyti, kad visiškai pamiršome tėvynę, artimuosius ir draugus, bet atsipalaidavome gerokai... Mes taip užsiėmę dabartiniu gyvenimu, vietine veikla, kad apie ankstesnį mūsų gyvenimą (į kurį, beje, jau greitai reikės sugrįžti), nespėjame ir pagalvoti.
„Darbas“ keliaujant
Viena vertus, mes lyg ir turėtume atostogauti, bet, kita vertus, galima sakyti, kad sunkiai „dirbame“. Dirbame ir laivui plaukiant, ir stovint.
Dienomis, kai plaukiame, bandome pailsėti po intensyvaus turistinio darbo uostuose. O tai taip pat – „darbas“, nes turime ruoštis išlipimui į eilinį uostą. O pasiruošti nėra taip paprasta, kai kiekviena šalis, kiekvienas miestas su savo skirtingais papročiais, taisyklėmis bei galimybėmis pamatyti.
Pavyzdžiui, kai prieš išlipant į Singapūrą sužinai, kad už vaistų išnešimą ant kranto, jeigu, tuos vaistus traktuos kaip narkotikus, gali būti nubaustas kalėjimu ar net mirties bausme, o už kramtomos gumos išsinešimą iš laivo ir... kramtymą arba už nusispjovimą Singapūro gatvėje gali gauti tūkstantinę baudą, pasidaro net baugu lipti iš laivo. Nors po to, kai apsilankėme nuostabiajame Singapūre, taip baisu nebeatrodo. Bet apie Singapūrą – kitą kartą.
Na, o išlipus į krantą bandai kuo daugiau aplankyti ir pamatyti. Kartais ir tas išlipimas būna ne toks jau paprastas. Ypač, kai krantą reikia pasiekti tenderiu („Magnificos“ laivo gelbėjimo valtimis ar specialiais laiveliais), arba kai išlipus reikia surasti tinkamą ekskursiją ar informaciją apie lankytinus objektus. O vakare po tokio intensyvaus darbo ant kranto ir gausybės įspūdžių kartais būname taip pavargę, kad tik džiaugiamės pasiekę mūsų „namus“, kur laukia ištaiginga vakarienė ir šviežiai paklota lova. Ir eilinį kartą pagalvojame, kad gerai turėti tokius namus, kurie paslaugiai keliauja kartu su tavimi.
Plaukimo jūra dienomis mes lyg ir stengiamės išbandyti kuo daugiau laivo teikiamų įdomybių, linksmybių, ir organizuojamų priemonių, bet, vėlgi, dažnai tam arba nebeužtenka laiko, arba būname pavargę, arba paprasčiausiai ... pabosta. Teisybę sako, kad prie gero gyvenimo greitai priprantama. Išlepome taip, kad net ne į kiekvieną koncertą teatre benueiname. Nors, kai nueiname, tai nesigailime. Pamatome ir išgirstame įvairių labai neblogo lygio pasirodymų: nuo klasikos, džiazo iki seno gero popso ar akrobatikos.
Nelabai lankomės ir baruose (kur taip pat skamba įvairi muzika) ir, juo labiau – pašėlusiose linksmybėse nesibaigiančiuose MSC organizuojamuose vakarėliuose, diskotekose ir šokiuose.... Nors kiti laivo keleiviai (o prisiminkime, kad apie 80% keleivių – vyresni negu 60 m.) šiuo požiūriu – labai aktyvūs. Mes vis pašnekame: „Ir kada jie miega, ir iš kur pas juos tiek jėgų visur dalyvauti ir visur suspėti“?
Yra ir druskos su pipirais
Taigi, lyg ir nusistovėjo dvi skirtingos darbotvarkės: vienokia – plaukimo dienomis, kitokia – lankantis uostuose. Jos labai skirtingos, bet gana smarkiai daro įtaką viena kitą. Pavyzdžiui, bandymus gyventi „sveikai“, t. y. daugiau judėti ir mažiau valgyti, nuolatos trikdo objektyvios ir subjektyvios priežastys, verčiančios „sugriešyti“. Sunku nusistatyti tvarkingą ir visada sveiką maitinimosi režimą. Ir kur ten nusistatysi, kai tas maistas toks skanus, kokybiškas ir egzotiškai įdomus. Kaip neišbandysi vos ne kiekvieną dieną laive pristatomos vis naujos šalies virtuvės patiekalų, egzotiškų vaisių ir desertų, kuriuos ruošia laivo virėjai, o kartais – geriausi virtuvės šefai iš lankomų šalių.
Ir atvirkščiai – išlipus į krantą, kartais per visą dieną nebūna nei laiko, nei galimybių pavalgyti. Tas pats – ir su bandymais šiek tiek pajudėti, t. y. pavaikščioti, paplaukioti baseine. Visa tai pavyksta nereguliariai, nes kai sustojame uoste, tai ne mankštos ir plaukiojimai baseine galvoje. Nors krante pėsčiomis mylių sukariame kartais gerokai daugiau, negu specialiai vaikščiodami laive. O ir paplaukioti taip vadinamuose „geriausiuose pasaulyje“ pliažuose (nes vos ne kiekviena šalis turi „geriausią pasaulyje“ pliažą) tenka nemažai.
Taip pripratome, kad kitokio gyvenimo jau nelabai ir įsivaizduojame. Juo labiau, kad ir šiame gyvenime be visų jo privalumų, gerumų ir malonumų yra pakankamai ir tų kiekvienam ilgesnio laikotarpio nusistovėjusiam gyvenimui būdingų „druskos ir pipirų“. Čia taip pat kartais reikia pakovoti už būvį, aiškintis, reikalauti, bartis, skųstis, patirti nuoskaudų ir pan. Todėl tas gyvenimas darosi dar labiau savas, įprastas ir natūralus.
Visa tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad lyg tai gyventume namie... Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad toks gyvenimas nusibodo. Nes įvairovė čia automatiškai yra užtikrinta pagal kelionės pavadinimą. Dar likęs keliauti mėnuo kelia prieštaringus jausmus: viena vertus, pasiilgome namų, nekantriai laukiame sugrįžimo pas savus, bet, antra vertus, labai jau patinka pažinti pasaulį gyvenant tokiuose kartu su tavimi keliaujančiuose „namuose“.
