Laivai Darsūniškyje
10 metų vejapjovių verslą vis dar turintis Deimantas Vaina 150 dienų ir naktų dabar jau praleidžia Darsūniškyje, kur buvusiame karjere įrengė mini uostą. Čia prišvartuotos jachtos, įrengta erdvė renginiams, o prie krantinių bortas į bortą brazdinasi pramoginiai laivai.
Visa ši oazė pavadinta „Juodojo perlo sala“. Tiesa, salos pavadinimas tik sąlyginis, į ją automobiliu per nedidelį tiltuką galima patekti automobiliu.
Deimantas atvykėlius skirsto į tris grupes – pavieniai žvejai, kurie žino, kaip susidoroti su stresu, korporatyvinės grupės, kurių renginiais rūpinasi personalo vadovės, ir pavieniai keliautojai, kuriems tinka ir nakvynė prišvartuotoje jachtoje. Jose yra visi buitiniai patogumai. Šių atvykėlių nėra daug, bet jie yra patys įdomiausi.
„Tai miesto žmonės, kurie nori pabėgti nuo greito gyvenimo tempo“, – nedaugžodžiaudamas pavienius svečius apibūdina Deimantas, kuris jiems turi smagią pravardę – „failų naikintojai“.
Na, o didesni ekstremalai, turintys laivavedžio teises, iš „Juodojo perlo salos“ leidžiasi į Birštoną, iki kurio 45 km, ar iki kur kas artimesnių Kauno marių, iki kurių 22 km. Vienintelis Deimanto Vainos patarimas jiems išplaukiant: „kapitonas visada turi būti ramus“. Savaime suprantama – alkoholis laivavedžiui irgi tabu.
Pats Deimantas pripažįsta, kad „Juodojo perlo sala“ kol kas reikalauja kur kas daugiau investicijų nei duoda grąžos, bet pats pasitenkinimas, kad nuolat darbuojiesi gamtoje, pinigais nepamatuojamas.
Jachtos šalia Dubysos
Deimanto bendramintis Karolis Šleževičius jachtas įkurdino ant Dubysos upės kranto Uždubysio kaime netoli Ariogalos.
Baidarių ir irklenčių nuoma vasaromis užsiimantis K.Šleževičius nakvynes sausumoje įkurdintose jachtose sugalvojo atsitiktinai. Jos gan populiarios Švedijoje.
Šią vasarą čia buvo galima apsistoti keturiose jachtose, dar neseniai raižiusiose jūrų vandenis. Jas iš vandens iškėlė pats Karolis.
„Iki „nutūpimo“ ant kranto dvi jachtos plaukiojo Šiaurės ir Baltijos jūrose, o likusios – Švedijos ežeruose. Joms nuo 20 iki 45 metų, tad, galima sakyti, jachtoms suteiktas antras gyvenimas, tik jau ne vandenyje, o krante. Kuomet švedams pasakojau, ką su jomis darysiu, visi palaikė mano idėją“, – pasakojo Karolis.
Kiekvienoje jachtoje yra 4 miegamosios vietos, įvesta elektra, šildymas. Tik didesnė virtuvėlė ir tualetas įrengti atskirai esančiame pastate. O ir išsimaudyti juk galima ir upėje.
Kiekvienoje jachtoje yra 4 miegamosios vietos, įvesta elektra, šildymas.
Susidomėjusių netradicine nakvynės vieta yra. „Nakvoja įvairiausio plauko žmonės: ir pensininkai lietuviai, ir užsieniečiai dviratininkai. Mūsų jaunimas meta palapines ir braunasi į jachtas. Vieni nori išbandyti tokią nakvynę dėl pramogos, kiti – galbūt prieš patys įsigydami jachtą nori pasitikrinti patogumą. Be to, jachtos krante – tad ir jūros liga nebaisi“, – šypteli K.Šleževičius.
Vanduo lyg atgaiva
Šalia Asvejos ežero baidares nuomojantis Vladislav Maliuk pastebi, kad vanduo turi neišsenkamos magijos – vilniečiai salose pradingsta 2–3 naktim. Ką jie daro, kuo minta lieka nedidele paslaptimi. Aišku, tik viena – tai nebūna alkoholio vakarėliai, nes tai tiesiog nepopuliaru. „Gal tai mini išgyvenimo ar dvasios perkratymo pamokos“, – svarsto jis.
Tą patį teigia ir psichologas socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. „Vyrų norą bėgti į jachtas ar salas prilyginčiau tam tikrai simuliacijai. Modernios visuomenės privilegija – tai, kad gali būti visoks. – sako Tomas. – Mums viskas nusibosta, mes norime pokyčių, išskirtinumo.“
Visa Šiaurės Švedija nusėta nameliais medžiuose ar jachtomis ant žemės.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos tarybos pirmininkas Linas Žabaliūnas sako, kad neįprastų vietų paklausa milžiniška. Visa Šiaurės Švedija nusėta nameliais medžiuose ar jachtomis ant žemės. Ten plaukioja pirtys ir palapinės. „Mes nuo Švedijos atsiliekame šimtmečiais, – sako turizmo ekspertas. – Idėjų turime.“
Jachtų ant žemės savininkai sako, kad pajamos iš stovinčių jachtų šią vasarą padidėjo bent 50 procentų.
