Rusnė apžvalgos bokšto laukia jau seniai. Dar 2016 m. buvo žadama, kad statinys iškils tais metais. Bet buvo diskutuojama dėl tinkamiausios vietos, tuomet strigo ir finansavimas. Galų gale, panašu, iššūkiai įveikti, ir kitais metais planuojama pradėti apžvalgos bokšto ypatingoje vietoje – prie Atmatos upės žiočių – statybas. Jeigu viskas eisis pagal planą, objektas turėtų būti baigtas iki 2020-ųjų pabaigos.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis 15min žadėjo, kad pabaigus statybas nuo bokšto viršaus atsivers be galo įdomi panorama. „Labai gerai matysis Krokų lanka, Atmata, dalis Rusijos, Ventės ragas ir paukščių žiedavimo stotis ten. O žiemą bus galima matyti, koks gyvenimas verda ant Kuršių marių. Jeigu žiema šalta, marios užšąla, ir ant jų įsikuria miestas – su palapinėmis, laužais, muzika“, – pasakojo jis.
Kai gimė idėja, kad Rusnei reikia apžvalgos bokšto, buvo svarstomos kelios vietos – arčiau Rusnės centro, Uostadvaryje. Tačiau po bene metus vykusių diskusijų ir žvalgybų nuspręsta statiniui skirti vietą ten, kur Atmata įteka į Kuršių marias.
„Už šią vietą pasisakė tiek dauguma bendruomenės atstovų, tiek Nemuno deltos regioninis parkas. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ačiū – davė sraigtasparnį, buvom pakilę pažiūrėti, iš kurios vietos kas gražiausiai matosi. Tai ši vieta yra tikrai labai gera“, – tikino meras V.Laurinaitis.
Projekto užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Po statybų pabaigos bokšto eksploataciją perims Šilutės rajono savivaldybė. Apžvalgos bokšto statybas tikimasi pradėti kitų metų pavasarį, o užbaigti – iki metų pabaigos.
Ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje
Meras teigė, kad bendruomenei pristatytas projektas sutiktas palankiai, tebuvo pateiktos kelios pastabos. „Mes tikrai norėsim, kad jis būtų bent 30 metrų“, – būsimo statinio aukštį pabrėžė V.Laurinaitis.
Maždaug tokio aukščio bokštas ir turėtų iškilti, 15min patikino vienas iš projekto autorių, VšĮ „Studija 501“ architektas Martynas Norvila. Nors aukščio patys kūrėjai neakcentuoja. Aplink lygumos – 30 metrų tikrai užteks pamatyti apylinkių grožį, o kiekvienas papildomas metras reikštų daug papildomų iššūkių, nes bokštas bus statomas ypač sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis.
„Šitoje vietoje bokštą pastatyti yra techniškai labai sudėtinga. Kad ir 10 papildomų metrų neatneštų tiek naudos vizualiai, kiek būtų sudėtinga juos padaryti“, – aiškino architektas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ties upės žiotimis statyti tokį objektą reikia žymiai daugiau specifinių sprendimų. „Iš geologinių tyrimų ataskaitos galime spręsti, kad gruntas vietovėje yra ypač minkštas. Dėl to bokšto poliai į žemę bus suleisti apie 12 metrų“, – pasakojo M.Norvila.
„Bokštas bus ne aukščiausias, bet ypatingiausioje vietoje“, – apie projektą kalbėjo architektas.
Išskirtinė bus ir pati bokšto forma. „Tokios formos apžvalgos bokštų Lietuvoje dar nėra. Yra kvadratinių, apvalių, pailgų, bet trikampio, ir tokio aštraus – dar nėra. Pagalvojom, kad tokia forma visai tinka šitai situacijai, kur būna labai stiprūs vėjai būna“, – apie bendrą savo, Lauros Gaižutytės, Mindaugo Karanevskio Kristijono Nenartavičiaus ir Austėjos Balčiūnaitės darbą pasakojo jis.
Visgi ne siekis išsiskirti pagimdė trikampės formos idėją – tą padiktavo pati vieta. Apžvalgos bokštas projektuojamas properšoje tarp medžių, iš kurios atsiveria pagrindiniai žiūrėjimo taškai – žiotys, marios, kitoje pusėje esantis krantas. Trys kryptys – trys ir sienos.
Gamtinės sąlygos lėmė ir daugiau techninių sprendimų. Kadangi būsimo bokšto vietoje gali būti labai vėjuota, struktūra turi būti „kiaura“. „Bokštas ne kiauras tokioje vietoje net būti negali – kitaip būtų labai didelės vėjo apkrovos“, – aiškino architektas M.Norvila. Dėl atšiauresnių oro sąlygų statyboms ir bus naudojami specialūs metalai.
Gamtinė specifika lems, kad, deja, nepavyks jo pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. M.Norvilos teigimu, tokioje vietoje nėra galimybių įrengti keltuvo į bokštą – jie paprasčiausiai nemontuojami tokiomis sąlygomis. Tačiau bokšto prieigų aikštelę numatoma pakelti apie pusantro metro nuo žemės paviršiaus ir joje įrengti vietas neįgaliesiems skirtas vietas.
Per rezervatą – pėsčiųjų takas
Judėjimo negalią turintiesiems taip pat bus pritaikytas ir naujas 900 metrų ilgio takas, kuris palei Atmatos upę drieksis per rezervatą. „Čia labai daug gyvūnijos, ir labai įvairios. Paukščiai, žvėreliai mėgsta šitą vietą – jie ten jaučiasi saugūs, nes žmogus rankos tų vietų neliečia“, – pasakojo meras V.Laurinaitis.
Mero teigimu, yra idėja ir dėl traukinuko, kuris lankytojus galėtų atvežti iki tako pradžios. Bokštą bus galima pasiekti ir laivu – šalia turėtų atsirasti pontoninė prieplauka.
„Ir Rusnės bendruomenė, ir pati savivaldybė labai laukia bokšto, nes tai bus labai didelis traukos centras visus metus. Žiemą bus galima stebėti gyvenimą ant užšalusių Kuršių marių, pavasarį gerai matysis parskrendantys paukščiai, jų žiedavimas. Vasarą juo labiau viskas bus gražu, o rudenį vėl bus galima matyti išskrendančių paukščių būrius“, – vardijo meras.
V.Laurinaičio teigimu, keliautojų susidomėjimas Rusnės sala ir jos gamta visuomet jaučiamas, tačiau jį vis pagyvina nauji projektai – pavyzdžiui, paminklas Indijos išsivadavimo lyderiui Mahatmai Gandhi. Planuojama, kad atsiras ir dviračių takas nuo pat Šilutės iki Rusnės.
Dar vienas apžvalgos bokštas prie Kuršių marių yra Drevernoje. Apylinkes iš aukštai galima apžvelgti ir iš Uostadvario švyturio.
