Naujojo biosferos poligono teritorijoje esančiame užpelkėjusiame Merkio slėnyje, agrarinio kraštovaizdžio su natūraliomis pievomis ir ganyklomis ekosistemoje, įsikūrusios griežlės (Crex crex), stulgio (Gallinago media), paprastojo griciuko (Limosa limosa), pievinės lingės (Circus pygargus), tetervino (Lyrurus tetrix), švygždos (Porzana porzana) ir gaiduko (Philomachus pugnax) populiacijos, kurias svarbu išlaikyti.
Pievose užregistruota 188 nuolat gyvenančių, perinčių ar migracijos metu užklystančių paukščių rūšių. Čia didžiausias Lietuvoje griežlių (Crex crex) tankumas. Paluknio pievos yra viena iš kelių stulgio (Gallinago media), išlikusio tik 9-iose pasaulio šalyse, perimviečių Lietuvoje, jose yra tetervinų tuokvietė. Veisimosi metu stebimas juodasis peslys, švygžda, gaidukas.
Įsteigus Paluknio pievų biosferos poligoną bus stebimi jame saugomų vertybių pokyčiai, kad laiku būtų galima įgyvendinti reikiamas apsaugos priemones.
Paluknio pievų biosferos poligono įsteigtas bendradarbiaujant įvairioms institucijoms, gamtosaugos specialistams, mokslininkams ornitologams, žemės savininkams. Atsižvelgiant į vertybių išsidėstymą, galiojantį apsaugos režimą, specialiąsias sąlygas, suinteresuotų institucijų bei žemės savininkų pastabas, pasiūlymus ir įžvalgas nustatytas šios naujos saugomos teritorijos plotas – 967 ha. Biosferos poligono ribos jau įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Jas galima pamatyti čia.
Lietuvos ornitologų draugija Paluknio pievose ilgą laiką stebėjo labai gausias paukščių sankaupas. Poreikis šioje vietovėje įsteigti paukščių apsaugai svarbią teritoriją numatytas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, o Trakų rajono savivaldybės bendrajame plane pasiūlytos preliminarios šios saugomos teritorijos ribos.
Tai 30-as biosferos poligonas Lietuvoje. Jį įsteigus Lietuvos saugomų teritorijų plotas padidėjo 0,01 proc. (nuo 18,38 iki 18,39 proc.).
