Turistų iš užsienio trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 193,3 tūkst., arba 72,7 proc. mažiau, šalies gyventojų – 817,0 tūkst., arba 11,9 proc. daugiau nei pernai liepą-rugsėjį, pranešė Statistikos departamentas.
Vasarą ir rudens pradžioje galiojus laisvesniems apribojimams dėl koronaviruso, liepą turistų buvo 20,5 proc., rugpjūtį – 20,3 proc., o rugsėjį – 28,8 proc. mažiau, palyginti su atitinkamais 2019-ųjų mėnesiais.
„Keliauk Lietuvoje“ direktorius Dalius Morkvėnas komentuoja, kad šių metų sausio-rugsėjo mėnesiai turizmo sektoriui, kaip ir tikėtasi, buvo prastesni nei pernai. Visas vietos ir užsienio turistų srautas krito 42 proc. Daugiausiai įtakos tam turėjo griežti karantino ribojimai kovo-birželio mėnesį, paveikę tiek vietos, tiek atvykstamąjį turizmą, bei vėlesniu laikotarpiu stebėtas užsienio šalių gyventojų pasyvumas keliaujant, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant švelnesnių kelionių reikalavimų ir stabilios epidemiologinės situacijos, 2020 m. III ketvirtį bendras turistų srautas smuko -30 proc. Neigiamą pokyti lėmė atvykstamojo turizmo susitraukimas – užsienio turistų srautai krito -73 proc. Nors smukimas buvo žymus, situacija pasirodė kiek geresnė nei prognozuota vasaros pradžioje, mat III ketv. buvo numatytas -78 proc. atvykstamojo turizmo sektoriaus susitraukimas.
Labiausiai nukentėjo turizmas iš tolimųjų rinkų, o kaimyninių ir artimų šalių svarba sąlyginai išaugo. Daugiausiai turistų sulaukėme iš Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos bei Suomijos.
Nepaisant to, turistų augimas pastebimas tik iš Estijos, čia keliautojų srautai augo 4 proc. Užsieniečiai dažniausiai rinkosi Vilniaus miestą (35 proc.), gerokai mažiau jų lankėsi turistų pajūrio regione: Palangoje (9 proc.), Klaipėdoje (8 proc.), Neringoje (2 proc.), ir Kaune (15 proc.). Vis dėlto, nors III ketvirtį 35 proc. užsieniečių rinkosi keliauti sostinėje, matomas akivaizdus kritimas: 2019-aisiais tuo pat metu buvome sulaukę 55 procentų dalies.
Vietinis turizmas – augo
Lietuvos kurortuose neatvykusius užsienio turistus pakeitė vietiniai keliautojai, todėl pagal bendrą turistų skaičių, kurortiniai miestai gali pasigirti nedideliu pagausėjimu. Birštonas sulaukė 12 proc. daugiau turistų nei planuota, Palanga 8 proc. Vis dėlto, Neringoje užsieniečių lankytojų skaičiaus vietiniai turistai neišgelbėjo, čia matomas bendras -12 proc. kritimas.
Vietinis turizmas, priešingai nei atvykstamasis, šį ketvirtį laikėsi gerai. Liepos mėnesį stebėjome visišką vietinių turistų srautų atsigavimą. Jei balandį ir gegužę vietinio turizmo srautai nuo praėjusių metų sumenko -84 ir -66 proc. atitinkamai, o birželį buvo -22 proc. mažesni, tai liepą turistų skaičius netgi šiek tiek išaugo lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Nors padidėjimas nežymus – nuo 730 tūkst. iki 817 tūkst. – jis buvo reikšmingas vietos verslui, atsigaunančiam po karantino. Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai taip pat buvo gana sėkmingi – lyginant su 2019 m., turėjome 12 proc. daugiau vietinių turistų rugpjūtį ir 14 proc. daugiau turistų rugsėjį. Galima sakyti, kad turistinis sezonas kiek prasitęsė, nes dėl karantino prasidėjo vėliau.
Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, III ketv.:
-
Vietinis turizmas III ketvirtį augo 12 proc.
-
Turizmo situacija šalyje lyginant Latvijos ir Estijos šalių rezultatus yra stabiliausia – III ketvirtį Lietuvoje bendras turistų srautas krito 30 proc., Latvijoje – 31 proc., Estijoje – 36 proc.
-
„Baltic Bubble” atnešė teigiamus rezultatas – estų turistų Lietuvoje išaugo 4 proc.
-
Į Lietuvą šiemet, lyginant su praeitų metų III ketvirčio duomenimis, atvyko puse milijono turistų mažiau.
Viktorija Savicka / 15min nuotr./Turistai
Vis dėlto, reikia pastebėti, kad vietos turistai per kelionę vidutiniškai išleidžia beveik 5 kartus mažiau nei užsienio šalių gyventojai, tad nebloga situacija vietinio turizmo sektoriuje sezono metu nekompensuoja užsienio turistų sumažėjimo. Be to, sudėjus visus devynis mėnesius, už kuriuos iki šiol pateikti duomenys, matome nedidelį bendrą vietinių turistų skaičiaus smukimą -15 proc.
