Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus, atlikdamas lankytojų apklausas, sulaukė pageidavimų įrengti ramaus poilsio, savaiminės edukacijos, žaidybinių erdves.
– Didžioji dalis muziejaus lankytojų – šeimos su mažamečiais vaikais, – sako Olga Žalienė. Ši nemokama erdvė – dovana jiems.
Dizainerius įkvėpė senų žvejybinių laivų uostas, nuo vakarų vėjo pasvirę Kuršių Nerijos pušynai. Taip aikštelė ne tik tematiškai, bet ir vizualiai tampa Etnografinės pajūrio žvejo sodybos tąsa. Ateinant marių krantine iš Senosios perkėlos lankytojai pirmiausiai pastebės kalnelį, už kurio slepiasi vėtrungėmis puoštas stilizuotas Kuršmarių uostelis. Taip sukuriamas netikėtumo-atradimo efektas.
Ši lauko edukacinė erdvė – tarsi prieplauka, kurioje yra ir marių krantas, ir sustojęs laivas, linguojantys jo stiebai. Tai sukuria jaukią jūrinio pažinimo vietą.
Pagrindinis aikštelės elementas – laivų stiebus atkartojantys stulpai, papuošti vėtrungėmis. Juos jungia žvejybiniai tinklai, pavirtę labirintu, kiti, žvejybą ir laivybą pažinti padedantys elementai.
Aikštelėje lankytojoms įrengtos trys erdvės: „Po jūružes plūkavojau“, „O ir sugavau dyvną žuvytėlę“ ir „Plauk plauk žuvytėle“, galima susipažinti su plokščiadugnėmis Kuršių marių valtimis – kurėnais ir juose naudotais tinklais. Edukacinėje sienoje įrengta žuvų spalvinimo, virių rišimo ir žuvies kelionės žaidimai.
Lankytojai galės prisėsti, atsipūsti – įrengti suolai ir stalai, kurie taip pat neleis tinginiauti nei akims, nei protui: tam skirti edukaciniai žaidimai „Kur plaukioja ši žuvų rūšis?“ ir „Ikonografinis pasakojimas“.
Vaikų žaidimo aikštelės–edukacinės lauko erdvės įrengimą dalinai finansavo Europos Sąjunga pagal Europos kaimynystės priemonę.
