Šis fortas – vienintelis išlikęs XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, bene didžiausias iššūkis yra ne ekspozicijų kūrimas, ar gyvūnų priežiūra.
„Rengiant ekspozicijas istoriniame objekte labai svarbu siekti, kad jos būtų prieinamos kiekvienam lankytojui, – sako muziejaus vadovė. – Dar pernai lankytojai, judantys su vėžimėliais, negalėjo patekti ant forto pylimų. O šiandien mes juos drąsiai galime pakviesti apžiūrėti visą fortą“.
Nerijos fortas yra unikali istorinė ekspozicija po atviru dangumi. Jį pradėjo statyti Prūsijos karalystės kariai 1864 metais. Statybas 1871 metais baigė jau Vokietijos imperija. 1897–1939 metais statinys buvo perduotas uostui, jame gyveno civiliai. Antro pasaulinio karo metu, fortas buvo susprogdintas, o 1976–1978 metais restauruotas.
„Pagaliau šiemet pavyko įrengti modernų keltuvą, kuriuo žmogus vežimėlyje yra užvežamas ant pylimo, – sako muziejaus direktorė. – Nuo pylimo galima apžvelgti visą Nerijos fortą, pamatyti Inkarų ekspoziciją, atsiveria nepamirštamas vaizdas į Klaipėdos uostą bei Kuršių nerijos nacionalinį parką“.
Keltuvo įrengimas buvo finansuotas iš 2014–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos. Šio tarptautinio projekto dėka buvo atlikti ir Nerijos forto pylime esančių istorinių patalpų tvarkybos restauravimo ir remonto darbai. Sutvarkytose ir lankymui pritaikytose patalpose bus įrengtos ekspozicijos.
Taip pat numatoma sukurti du naujus turistinius kelius ir juos aktyviai viešinti: istorinį (drauge su Friedlando vartų muziejumi) ir biologinį (drauge su Kaliningrado zoologijos sodu). Projekto tikslas – plėtoti kultūrinį turizmą pasienio regione.
Muziejuje skiriamas dėmesys ir regėjimo negalią turintiems lankytojams: šiemet buvo įrengti taktiliniai stendai Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje ir prie Nerijos forto, iki metų pabaigos bus įrengti Brailio rašto stendai delfinariume, tokie jau yra prie gyvūnų baseinų Nerijos forto kieme. Šiemet išleista ir pirmoji garsinė knyga „Vandens gyvenimo linija“, artimiausiu laiku bus parengtos, bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka, dar trys knygos iš muziejaus Istorinių atsiminimų serijos.
