Taip jau išėjo, kad šias vasaros atostogas Lietuvoje skėliau į dvi dalis. Viena dalis buvo paskirta Nidai, kita – visiškai priešingai Lietuvos pusei – Zarasų apylinkėms. Zarasai yra, aišku, gražu, tačiau suvokęs, kad vos už pusės valandos kelio nuo jų yra Visaginas, negalėjau nenuvykti pažiūrėti, kaip šiandien laikosi tas keistas miestas. Man tokios nestandartinės vietos limpa kaip uodai prie O kraujo grupę turinčių homo sapiens.
Pradžioje net mąsčiau pačiame Visagine ir apsistoti, bet paskui suabejojau, ar nebus ten nyku bei nesaugu (mano automobilyje yra aiškiai išreikšta Lietuvos bei Ukrainos simbolika), todėl nusprendžiau nakvoti Zarasuose, juolab kad ir nakvynę turėjau gerą – visiškai ant ežero kranto. (Apie Zarasus gal net kada parašysiu, jei, matysiu, kad tekstai apie Lietuvą sueina).
Tai kuo tas Visaginas toks išskirtinis? Tuo, kad mano draugai amerikiečiai jį vadina Visadžainu, kas nebūtų juokinga, jei nebūtų asociacijų su konkrečiu homo sapiens organu, kurio negaliu įvardinti, idant nepasirodyčiau seksistišku. Bet ir be to Visaginui netrūksta unikalumo. Kokio?
