Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Lietuvos oro uostuose aptarnauta net 2,9 mln. keleivių.
2019 m. liepą Lietuvos oro uostuose aptarnauta 595 tūkst. keleivių, 2021 m, - 325 tūkst., o šiemet liepą – 577 tūkst. Auga ir skrydžių srautai: praėjusį mėnesį Lietuvos oro uostuose fiksuoti 4,8 tūkst. skrydžiai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 3,8 tūkst. Rekordiniais laikomų 2019 m. liepą Lietuvos oro uostuose aptarnauta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. skrydžių.
Kauno oro uosto augimo sparta
Per Vilniaus oro vartus praėjusį mėnesį keliavo 426 tūkst. keleivių (95 proc. iki pandemijos buvusio mėnesinio srauto). Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per Vilniaus oro uostą keliavo 449 tūkst. keleivių. Vilniaus oro uostui pavyko atstatyti beveik 85 proc. priešpandeminio skrydžių srauto. Praėjusį mėnesį sostinės oro uoste buvo aptarnauti beveik 3,5 tūkst. skrydžių. Pernai tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis siekė apie 2,7 tūkst., o 2019 m. – 4,2 tūkst. skrydžių.
Tuo tarpu Kauno oro uostas ketvirtą mėnesį iš eilės lenkia net priešpandeminius rodiklius. Praėjusį mėnesį per šį oro uostą keliavo 122 tūkst. keleivių (107 proc. iki pandemijos buvusio mėnesinio srauto), kai rekordiniais laikomų 2019 m. liepą – 114 tūkst. Pagal aptarnautų skrydžių rodiklius, Kauno oro uostas taip pat yra šalies oro uostų tinklo lyderis bei lenkia rekordinio laikotarpio rezultatus. Antrąjį vasaros mėnesį šiame oro uoste aptarnauti 993 skrydžiai. Prieš pandemiją šis rodiklis siekė 934, o pernai – 735.
Palangos oro uostui pavyko atstatyti 89 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Šių metų liepą per šiuos oro vartus keliavo 29 tūkst. keleivių, pernai – 17,6 tūkst., 2019 m. – apie 32 tūkst. keleivių. Taip pat Palangos oro uoste pavyko atstatyti 70 proc. buvusio skrydžių srauto. Praėjusį mėnesį šiame oro uoste aptarnauti 352 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 372, o 2019 m. – 503 skrydžiai.
Lyginant su birželio mėnesiu, augo ir vidutiniai lėktuvų užpildymo rodikliai – tradicinių vežėjų užpildymo rodiklis liepą siekė net 77 proc., o žemų kaštų oro bendrovių – 89 proc. Aviacijos ekspertų teigimu, panašūs rodikliai buvo fiksuojami ir prieš pandemiją.
Krovinių apimtys ir skrydžių kryptys
Šiemet, lyginant su 2019 m., išaugo ir per Lietuvos oro uostus pergabentų krovinių skaičius (16 proc. augimas). 2019 m. liepą pergabenta kiek daugiau nei 1,4 tūkst. tonų, šiemet beveik 1,7 tūkst. tonų krovinių. Pernai šis rodiklis buvo dar didesnis ir siekė 1,8 tūkst, tonų krovinių. Vilniaus oro uostas krovinių pergabeno daugiausiai – beveik 1,3 tūkst. tonos, Kauno oro uoste pergabenta apie 363 tonos, o Palangos – 0,1 tona krovinių.
Siūlomų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose šių metų liepą pralenkė praėjusių metų rezultatus,. 2019 m. liepą Lietuvos oro uostų tinkle siūlytos 92 kryptys, 2021 metais 76, o šiemet liepą – 90 krypčių. Populiariausia reguliaria kryptimi ir toliau išlieka Londonas.
