Nors praėjusiais metais aviacijos rinkos augimas lėtėjo daugelyje Europos šalių, tačiau Lietuvos oro uostai išlaikė stabilius rodiklius. Tai lėmė sėkmingai įgyvendinama maršrutų plėtros strategija, įtraukiant ir kitus partnerius – „Investuok Lietuvoje“, „Keliauk Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, savivaldybes, verslo asociacijas ir kitas organizacijas. Visa tai lydėjo ir nenutrūkstančios bei sėkmingos derybos su oro vežėjais.
Oro uostų rezultatai
Apžvelgiant praėjusius metus, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad 2019 metais Lietuvoje labiausiai nustebino Kauno oro uostas – keleivių augimas jame siekė net 15 proc., lyginant su 2018-aisiais.
„Toks augimo tempas yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Kaunas keleivių augimo tempu pralenkė Rygos, Talino ir Varšuvos oro uostus. Prie to daugiausiai prisidėjo nauji skrydžiai į Vokietijos Kelno ir Niurnbergo miestus, taip pat pirmą kartą oro uosto istorijoje pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai. Prognozuojame, kad taip pat ir šiais metais Kauno oro uostas išlaikys aukštą keleivių augimo tempą.“, – komentuoja A. Stikliūnas.
Kauno oro uostas iš viso praėjusiais metais aptarnavo net 1,1 mln. keleivių.
Praėjusiais metais pirmą kartą istorijoje Vilniaus oro uoste peržengta 5 mln. aptarnautų keleivių riba per vienerius kalendorinius metus (2 proc. daugiau nei 2018 metais). Veiklos apimčių augimą iš esmės lėmė keturios naujos kryptys į Londono Sitį, Eilatą, Charkovą ir Sautendą. Taip pat skrydžius pradėjo vykdyti nauja oro bendrovė „Laudamotion“
Didesnį pervežtų keleivių Vilniaus oro uoste skaičių lėmė ir tai, kad skrydžiai kai kuriomis kryptimis pradėti vykdyti dažniau, taip pat keleiviai buvo skraidinami didesniais orlaiviais. Net keturiomis kryptimis padidinti dažniai: į Stambulą, Stokholmą, Vieną bei Tel Avivą. Be to „airBaltic“ oro bendrovė pradėjo vykdyti skrydžius naujais „Airbus“ orlaiviais, kurie turi daugiau vietų nei senesni „Boeing“ modelio lėktuvai.
Palangos oro uoste praėjusiais metais taip pat vyko augimas. Labiausiai pagerintas rodiklis – skrydžių skaičius, padidėjęs net 12 proc.
„Palangoje skrydžių daugėjo sparčiau nei keleivių. Tokį pokytį lėmė dvi naujos ir strategiškai svarbios kryptys į Dortmundą bei Bergeną, taip pat padidėjęs skrydžių dažnis Rygos kryptimi. Tikėtina, kad įsitvirtinus šioms kryptims oro uoste ir vakarų Lietuvos rinkoje, dar ženkliau išaugs ir orlaivių užpildymo rodikliai. Prognozuojame, jog 2020 metais Palangos oro uosto augimo tempai bus patys didžiausi visame Lietuvos oro uostų tinkle“, – pasakoja A. Stikliūnas.
2020 metais Lietuvos oro uostai planuoja bendrus keleivių srautus auginti iki 6,9 mln. arba 6 proc. daugiau nei 2019 metais.
Krovinių pervežimas
Prie sėkmingos visų šalies oro uostų veiklos taip pat prisidėjo krovinių pervežimo oru paslaugų vystymas. Bendrai aptarnautų krovinių skaičius visuose trijuose oro uostuose per metus paaugo 7 proc. ir sudarė beveik 17,2 tūkst. tonų per metus. Vilniaus oro uostas aptarnavo 14 tūkst. tonų, Kaunas – daugiau nei 3 tūkst. tonų, o Palanga – 0,06 tonos krovinių.
Globalios tendencijos
„Lietuvos oro uostai sėkmingai išlaiko pasaulinės aviacijos augimo tempus. Paprastai aviacijos srautai pasaulyje padvigubėja kas 10-15 metų, o metinis keleivių srauto augimo tempas – du kartus didesnis nei realus BVP augimas. Mūsų oro uostų augimo tempai atitinka tokias tendencijas, o kai kur net lenkiame pasaulio vidurkį“, – komentuoja aviacijos ekspertas.
Žvelgiant į pasaulines tendencijas, pasak A. Stikliūno, aišku, kad aviacijos industrijos augimas tiesiogiai susijęs su bendra ekonomine situacija: didėjant pasauliniam BVP, auga žmonių poreikis ir galimybės rinktis oro transportą.
Taip pat esamai aviacijos rinkos situacijai įtakos turi ir kitos aplinkybės – auganti naftos kaina, „Boeing“ gamintojo krizė, oro bendrovių bankrotai ir kt.
Prognozuojama, kad BVP 2020-aisiais pasaulyje turėtų vidutiniškai augti apie 2,7 proc., o didžiausias aviacijos srautų augimas prognozuojamas būtent tose rinkose, kur BVP augimo vidurkis bus viršytas. Labiausiai augsiančios ekonomikos bus Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos šalyse. Europos regione numatomas žymiai nuosaikesnis augimas.
