Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, nuoseklaus aviacijos sektoriaus atsigavimo ir geresnių rezultatų tikimasi pasiekti per antrąjį šių metų ketvirtį, siejamą su vasaros sezono pradžia bei įsibėgėjančia, nors ir lėtai, visuotine vakcinacija.
Trys šalies oro uostai per 2021 metų pirmuosius tris mėnesius aptarnavo 148 tūkst. keleivių – 14 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių – 1 proc. mažiau nei minimu laikotarpiu pernai, Kauną – 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).
Skrydžių skaičius visuose oro uostuose pirmąjį ketvirtį siekė 4,2 tūkst. – 23 proc. mažiau nei pernai per paskutinįjį ketvirtį, vien Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje – 46 proc. iki 274. Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.
„Šių metų pradžią aviacijai galime įvardyti kaip ypatingai sunkų laikotarpį, nes pandemijos iššūkiai dar nebuvo suvaldyti daugelyje šalių, lėtai įsibėgėjo vakcinacijos procesai. Taip pat skyrėsi ir nuolat keitėsi valstybių saugumo reikalavimai keliautojams“, – sakė A.Stikliūnas.
Kovo mėnesį situacija gerėjo
Pasak A.Stikliūno, žmonių noras keliauti niekur nedingo, susidomėjimas kelionėmis sparčiai auga.
„Tai rodo ir mūsų keliautojų tyrimai, ir augantys faktiniai skrydžių bei keleivių duomenys balandžio pradžioje. Svarbu, kad Europoje sėkmingai vyktų masinis žmonių vakcinavimas ir šalys palaipsniui švelnintų keliavimo ribojimus. Tai yra esminiai faktoriai rinkos atsigavimui antrajame šių metų ketvirtyje“, – teigia A.Stikliūnas.
Pasak Lietuvos oro uostų atstovo, jau kovo mėnuo šias prognozes patvirtino – skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., lyginant su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.
„Visi esame naujoje realybėje, kurioje gyvensime ilgai ir, vargu, ar greitu metu bus tokia diena, kai pandemija tiesiog išnyks. Todėl turime išmokti gyventi laikantis saugumo reikalavimų, prisitaikyti ir judėti į priekį“, – pažymi A.Stikliūnas.
Lietuvos oro uostai dar metų pradžioje atliko būtinus veiksmus organizacijos viduje, kad prisitaikytų prie sumažėjusių keleivių srautų ir efektyvintų veiklą bei pasiruoštų atsigavimo laikotarpiui. Todėl jau gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.
Krovinių skraidinta mažiau
Per šių metų tris mėnesius, palyginti su 2020 metų ketvirtuoju ketvirčiu, bendrai skraidintas krovininių kiekis trijuose oro uostuose sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų.
Daugiausiai krovinių šiais metais per tris mėnesius skraidinta Vilniaus oro uoste – 3,7 tūkst. tonų, palyginti su pernykščiu paskutiniuoju ketvirčiu krovinių kiekis sumenko 5 proc. Kaune krovinių mažėjo 10 proc. iki 1,14 tūkst. tonų, o per Palangos oro uostą skraidintų krovinių kiekis išaugo iki 20 tonų.
Prieš skrydį reikia atvykti anksčiau
Lietuvos oro uostai primena, kad taikant papildomų dokumentų ir sveikatos pažymų patikros tvarkas prieš skrydį, procesai oro uostuose gali trukti ilgau nei prieš pandemiją.
Keleiviai prašomi įsivertinti laiko testui atlikti bei rezultatui gauti poreikį ir atitinkamai pridėti planuojamą tyrimo trukmę prie įprastų rekomendacijų dėl atvykimo laiko. Rekomenduojama į oro uostą atvykti likus daugiau nei 2 valandoms iki skrydžio.
Taip pat visiems keleiviams rekomenduojama pasidomėti naujausiais šalių reikalavimais atvykstantiems. Patariama patikrinti oficialių kitos šalies institucijų informacijos šaltinius, jei yra poreikis – pasikalbėti su oro bendrovės, iš kurios pirktas bilietas, atstovais.
Lietuvos oro uostai taip pat yra parengę ir nuolat atnaujina bendrą informacinį polapį keliautojams apie esamas bei planuojamas kryptis, taip pat apie galiojančius reikalavimus su nuorodomis į šaltinius.
