„Pilotuoti lėktuvą galima žiūrint pro langą ir orientuojantis pagal vizualius ženklus, tačiau tai įmanoma tik skrendant žemai ir esant geroms oro sąlygoms. Dideliame aukštyje jokių orientyrų nėra, tad čia būtinomis tampa įvairios navigacijos priemonės, kurių signalo pagalba yra nustatoma orlaivio padėtis erdvėje“, – pranešime spaudai cituojamas VĮ „Oro navigacija“ Ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnybos Navigacijos paslaugų vyriausiasis inžinierius Remigijus Malinauskas.
Užtikrina skrydžių saugą
Skrydžių sauga užtikrinti VĮ „Oro navigacija“ turi daug skirtingų navigacijos priemonių, skirtų įvairioms skrydžio fazėms.
„Pavyzdžiui, DVOR/DME arba Doplerio visakryptis radijo švyturys su toliamačio įranga yra maršruto navigacijos priemonė, padedanti nustatyti buvimo vietą orlaiviams, kurie Lietuvos oro erdvėje skrenda tranzitu ir šalies oro uostuose nesileidžia. Tokių priemonių Lietuvoje turime tris. Tiksliojo artėjimo tūpti pagal prietaisus sistemos, kitaip dar vadinamos ILS, skirtos sėkmingai nutupdyti orlaivį, esant blogoms oro sąlygoms. Šių sistemų turime penkias“, – paaiškina specialistas.
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija įpareigoja tikrinti navigacinius įrenginius tiek ant žemės, tiek ore, norint garantuoti saugias orlaivių keliones. Tokie patikrinimai yra būtina ilgo proceso dalis, užtikrinanti ne tik sklandų navigacijos prietaisų veikimą, bet ir saugias bei sėkmingas orlaivių bei jų keleivių keliones. Orlaivis iš navigacijos priemonių gauna signalą, kurio pagalba nustato savo buvimo vietą. Jei tas signalas bus netikslus, orlaivis klaidingai nustatys savo padėtį, o tai gali grėsti katastrofiškomis pasekmėmis.
VĮ „Oro navigacija“ turimi navigaciniai įrenginiai ir radijo stotys yra išdėstytos per visą Lietuvą taip, kad didžiojoje oro erdvės dalyje jos persidengtų ir net sugedus vienai priemonei, skrydžių saugą užtikrintų kitos. Išlaikyti stabilų įrenginių funkcionavimą padeda kasmet į Lietuvą atskrendantis orlaivis–laboratorija.
„Kai kurias navigacijos priemones būtina tikrinti kartą per metus, kitas – dukart. Vienas iš tokių patikrinimų vyksta jau šiuo metu, o visas šis procesas yra įgyvendinamas pasitelkus orlaivį–laboratoriją, kuris, gavęs visus karantino sąlygomis reikalingus leidimus, į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės. Tai yra nedidelis lėktuvas, kuriame yra sumontuota navigacinė įranga, reikalinga priimti navigacinių priemonių signalus. Anksčiau tokiuose orlaiviuose dirbdavo didžiulės komandos, sudarytos iš dešimties ar daugiau asmenų, tačiau dėl tobulėjančių technologijų, šiandien į orą kyla tik trys žmonės – du pilotai ir vienas navigacinės įrangos inspektorius“, – dalijasi R.Malinauskas.
Patikra – svarbesnė nei atrodo
Specialistas pažymi, kad šiuo metu navigacijos bandymams yra itin palankus metas dėl pasaulinės pandemijos metu sumažėjusių skrydžių, todėl patikra turėtų įvykti greičiau nei įprastai. Anot jo, pats tikrinimo procesas nėra toks komplikuotas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau jis yra būtinas.
„Patikrinimo procedūroje yra numatyta, kokius manevrus bei kokiame aukštyje orlaivis turi atlikti. Pavyzdžiui, testuojant DVOR/DME navigacinę sistemą, patikrinimas pradedamas skrendant mažiausiai dvi 10 jūrmylių spindulio orbitas ir tęsiamas radialinių skrydžių metu. Tuo metu orlaivyje–laboratorijoje yra tikrinami įvairūs radijo signalo parametrai – dažnis, moduliacija, jos gylis ir kt.
Jų nuokrypiai yra griežtai reglamentuoti, o nustačius, kad visi parametrai atitinka numatytus reikalavimus, išduodamas sertifikatas, patvirtinantis sistemos veikimą ir leidžiantis tolimesnę jos eksploataciją“, – teigia inžinierius.
Kokybišką sistemų darbą kasdien užtikrina inžinieriai
Patikrinimo metu visame procese dalyvauja ir VĮ „Oro navigacija“ specialistai, kurie turi galimybę čia pat koreguoti testo metu pastebėtus netikslumus ar nuokrypius.
„Per beveik trisdešimt mano darbo metų patikrinimo metu pastebėti tam tikri parametrų nuokrypiai niekada neviršijo leistinų ribų ir viską pavyko pataisyti dar orlaiviui esant ore“, – sako R.Malinauskas ir priduria, kad tam įtakos turi kruopštus Ryšių navigacijos ir stebėjimo tarnyboje dirbančių inžinierių darbas, kurie nuolat atlieka antžeminius sistemų patikrinimo darbus.
