Daug kartų esu girdėjęs kalbančius žmonės, jog reikėtų keliauti svetur, pamatyti kitas šalis. Bet laikausi principo, jog savo krašto neregėjęs, svetimo taip pat nepažinsi.
Taigi, planuodamas naują poros šimtų kilometrų kelionę į Lietuvos pajūrį, nusprendžiau pabuvoti vienoje iš lankytinų šio regiono vietų – ant Baltijos jūros kranto esančioje paleoastronominėje observatorijoje – Žemaičių Alke.
Kadangi šitoje vietoje ketinau lankytis pirmą kartą, informacijos, kaip nuvykti, ieškojau internete. Žemaitiškame tinklalapyje www.zemaitiualka.lt radau aiškų aprašymą: „Žemaičių Alką rasite 4 kilometrai iki Lietuvos – Latvijos sienos. Atvykstant iš Palangos reikia pravažiuoti dešinėje kelio pusėje esančią seną protestantų (liuteronų) bažnytėlę, pirmuoju keliu sukti į kairę Žemaičių Alko link“.
Pasiekę Palangą, radę liuteronų bažnytėlę, sukame į kairę ir vykstame link lankytinos vietos. Tačiau čia prasideda netikėtumai. Horizonte pasirodo lankytinos vietos lentelė „Žemaičių Alka“, bet prieš ją pastatytas kelių eismo draudžiamasis ženklas kartu su ženklu „Privati teritorija“. Matome, kad objektą saugo ir apsaugos įmonė.
Už šito ženklo pastebėjome dar vieną eismą draudžiantį ženklą „Draudžiamas transporto priemonių eismas“. Nenorėdami pažeisti Kelių eismo taisyklių, ieškome alternatyvos. Visai šalia radome ženklą, informuojantį apie gyvenvietę „Kuršių takas“, bet ir į ją patekti draudžiama.
Eiti pėsčiomis taip pat negalime: važiuojamojoje kelio dalyje mašinos nepaliksi. Nusprendžiame, kad išeitys tik dvi: apsisukti ir vykti, iš kur atvažiavome, taip ir nepamačius Žemaičių Alko. Arba pažeisti KET ir pasiekti savo tikslą.
Nusprendę, kad į tokią kelionę išsiruošiame ne kasdien, pasirinkome būti pažeidėjais.
Rašydamas šią istoriją nenoriu pasakyti, kad prie šio lankytino objekto esanti automobilių stovėjimo aikštelė per toli ar per maža. Esmė tokia, kad legaliai pastatyti mašinas čia nėra jokių galimybių.
Pasijuokėme, kad net atskridęs oru į lankytinas vietas Lietuvoje neturėsi galimybės to padaryti nepažeisdamas KET – juk greičiausiai nusileidimo vieta bus privati teritorija.
Įdomiausia, kad jau vaikštinėdami Žemaičių Alke supratome, jog jis – Šventojoje. Todėl šią vietą visai patogiai galėjome pasiekti kitu keliu. Tačiau apie tai jokios informacijos nei internete, nei pakeliui neradome.