Keičiasi konkurencijos svertai
„Turizmo industrijoje vyrauja didžiulė konkurencija, būtent todėl privalome būti inovatyvūs tiek technologiniuose, tiek kūrybiniuose sprendimuose. Kasmet suteikiame daugiau negu 255 tūkst. turizmo paslaugų, esame aktyvūs kultūros, aukštojo mokslo ir sporto rėmėjai, priklausome tarptautinei oro transporto asociacijai (IATA). Mūsų įmonė, kuriai priklauso prekės ženklai „Baltic Tours“, „Skrendu.lt“, „Lektuvubilietai.lt“, „Aero.lv“, yra unikali tuo, kad savo glėbyje talpiname ne tik kelionių ir lėktuvo bilietų pardavimo ekspertus, bet ir stiprų kūrybinį užnugarį: informacinių technologijų profesionalus, kūrybos ir marketingo komandą. Išvien dirbame tam, kad klientams atvertume pasaulį ir suteiktume galimybę jį aplankyti kuo paprasčiau“, – teigia S. Fabijonavičius.
Pasak vadovo, įmonės pradėjo konkuruoti ne tik paslaugų kainomis ir pasiūla, bet ir technologiniais sprendimais – paieškos įrankiais, įvairių avialinijų ir skirtingų turizmo paslaugų integracija. Nepaisant to svarbus išlieka tiek asmeninis ryšys, tiek gebėjimas pasiūlyti įdomų kelionių turinį.
Daug apimantis sektorius
Forumo metu aptarta turizmo industrija yra labai plati. Ji apima tiek išvykstamąjį, tiek atvykstamąjį turizmą ir visas su tuo susijusias paslaugas. Tarp jų – asmeninių ir darbo kelionių organizavimas bei pardavimas, laivų, keltų, autobusų ir lėktuvų bilietų paieška ir prekyba, pervežimų, draudimo, pinigų grąžinimo garantijos paslaugų užsakymai, lankytinų objektų užsakymai, net vestuvių kitoje šalyje organizavimas. Turizmas yra labai lanksti industrija ir, kitaip nei kitos sritys, dažnai glaudžiai susipina su kitomis industrijomis, pavyzdžiui, mada, aviacija, kinu, muzika, amatais, gastronomija ir žiniasklaida, įskaitant ir tinklaraščių kūrybą.
Naujausiais, pernai metų pabaigoje paskelbtais „Eurostat“ duomenimis, suskaičiuota, kad prieš tris metus turizmo pramonės šakoms priklausė viena iš dešimties Europos nefinansinio verslo ekonomikos įmonių. Tai yra 2,4 mln. įmonių, kuriose įdarbinta apie 12,7 mln. žmonių. Su turizmo veikla susijusių pramonės šakų įmonėse Europoje dirbo 9,2 proc. visų asmenų, įdarbintų nefinansinio verslo ekonomikos sektoriuje, ir 21,5 proc. paslaugų sektoriaus darbuotojų.
Tendencijos veda skaitmeniniu keliu
Forume viešėjęs portugalas Sérgio Guerreiro, EBPO Turizmo komiteto direktorius bei Vadybos ir inovacijų padalinio „Tourismo de Portugal“ vadovas, apžvelgė pasaulines turizmo tendencijas. Viena iš svarbiausių krypčių visame pasaulyje yra vis didesnis vaidmuo skaitmeninėms paslaugoms. Tokias tendencijas S. Fabijonavičius teigia pastebintis ir Lietuvoje.
„Turizmo industrijos užkulisiuose jau kalbama, kad greitai prie kelionės pardavimo visai nebereikės žmogiškos rankos. Tokios kalbos atskleidžia naujų technologinių sprendimų svarbą, tačiau mums akivaizdu, kad asmeninis ryšys vis dar turi labai didelę vertę – mes visi daugiau ar mažiau gyvename emocijomis ir vaizdais. Sėkmingai veikiančių inovatyvių internetinių sprendimų tikslas – ne pakeisti žmones, o sukurti vartotojui kuo trumpesnį kelionės pardavimo ar įsigijimo kelią“, – teigia S. Fabijonavičius, kurio vadovaujamai įmonių grupei priklauso ir lėktuvo bilietų pardavimo sistemos.
Apie tai, kad pasaulio pažinimą ir patį pasaulį keičia turizmo inovacijos, skaitmeninimas ir investicijos, forume kalbėjo ir Natalia Bayona, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos Inovacijų ir skaitmeninio virsmo padalinio ekspertė iš Ispanijos.
„Technologijos mums yra reikalingos kaip inovacijų ir tvarumo variklis“, – teigė N. Bayona.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Elijus Čivilis atkreipė dėmesį, kad 23 proc. žmonių 2017 metų duomenimis savo atostogas planuoja skaitmeniniu būdu. Jis iškėlė klausimą, kaip Lietuva atrodo internete, kur dėmesys skaitmeniniam šalies identitetui galėtų būti didesnis. Jam pritarė ir Charoula Gkioka, „Amadeus“ programų vadovė iš Ispanijos, teigdama, kad „šiuolaikiniai keliautojai yra skaitmeninių paslaugų klientai“.
„Kalbant apie kūrybiškas inovacijas, turizmo srityje dabar itin populiari virtuali realybė, ypač vertinami audiovizualiniai sprendimai. Dabar, kai laikas yra kone brangesnis už pinigus, vartotojai mėgsta lengvą ir kokybišką turinį, todėl mes gan dideles jėgas turizmo verslo organizavime ar produktų kūrime atiduodame audiovizualiniams projektams“, – teigia S. Fabijonavičius.
Vaidmuo kuriant darbo vietas
Vienas iš svarbių Lietuvos turizmo sektoriaus svertų yra turizmo vaidmuo kuriant darbo vietas ir Lietuvos ateitį. Turizmo srityje dirba labai skirtingų profesijų žmonės – nuo klientų aptarnavimo iki informacinių technologijų specialistų. Pavyzdžiui, „Baltic Tours Group“ po savo stogu telkia kūrybos, marketingo, grafinio dizaino ir IT specialistų komandą. Tai nemenkas personalo valdymo iššūkis.
„Reikėtų pripažinti, kad suvaldyti virš 40 nuolatinių ir apie 20 laisvai samdomų skirtingų sričių specialisto grupę visame pasaulyje nėra lengva. Tam, kad išvengtume konfliktų, rengiame skirtingas sritis įtraukiančius susirinkimus, puoselėjame ilgametę įmonės kultūrą. Savo biurą retsykiais vadiname kelionių namais, kuriuose vyrauja darna, abipusis supratimas, draugystė, pagarba, švara ir tradicijų puoselėjimas. Darbuotojus skatiname tobulėti ir kviesdami į darbo keliones. Dedame visas pastangas, kad visų idėjos ir nuomonės būtų išgirstos, o į vadovo kabinetą, kurio durys visada atviros, jie ateitų pasikalbėti ne tik apie darbą, bet ir apie tai, kas jiems asmeniškai rūpi“, – teigia S. Fabijonavičius.
Griežti patikimumo kriterijai
Vienas iš kriterijų vertinant turizmo sektoriaus įmonių patikimumą yra kreditingumo rodikliai. „Baltic Tours Group“ jau daugiau nei 5 metus yra sertifikuojama tarp „Stipriausių Lietuvoje lyderių“ ir turi aukštą kreditingumo reitingą, kokių Lietuvoje yra vos 4%. Šiais metais „Baltic Tours“ suteiktas ir „TOP įmonė 2018“ sertifikatas. Pagal specifinius vertinimo metodus, tokius kriterijus Lietuvoje atitinka vos 6% įmonių.
„Ne tik formalūs kreditingumo rodikliai, bet ir moralinė atsakomybė yra klientų pasitikėjimo pagrindas. Tai reikalauja ne vienerių metų įdirbio, patirties ir nepriekaištingos reputacijos. Todėl paslaugų ir produktų pardavėjams visada pravartu žinoti vieną auksinę taisyklę, kuri besąlygiškai garantuos klientų pasitikėjimą: „Išmintingas klientas – visada teisus“, – įsitikinęs S. Fabijonavičius.
Pasak vadovo, įmonė turizmo versle veikia jau daugiau nei 28 metus, turi labai daug patirties daugelyje rinkų, išgyveno daugybę pokyčių, gamtos stichijų, blogesnių ar geresnių sezonų, tačiau niekada neleido sau dėl nesėkmės ar aplaidumo nuvilti klientų – kiekvieną sudėtingą situaciją aiškinasi iki galo, kol viską išsprendžia.
Sėkmingi rezultatai
Šiemet už nuopelnus Lietuvos turizmo sektoriui padėką gavusios įmonės „Baltic Tours Group“ verslas apima keturias turizmo sektoriaus sritis: lėktuvo bilietų pardavimą, verslo ir laisvalaikio kelionių organizavimą, atvykstamąjį turizmą į Baltijos šalis, kūrybą ir marketingą. UAB „Baltic Tours Group“ praėjusiais metais pasiekė 44,5 mln. Eur apyvartą, o keliautojus išlydėjo į 64 skirtingas pasaulio šalis. Pernai įmonė Vilniuje atidarė antrąjį biurą – „Baltic Tours Creative & IT HUB“, o šiemet – trečiąjį – „Baltic Tours Business LAB“. Praėjusiais metais įmonė gavo Stipriausių Lietuvos lyderių, Rekvizitai.lt „Top įmonės“ ir „Verslo žinių“ „Gazelė 2018“ apdovanojimus.
