Pasirinkau įstabaus grožio Prancūzijos kalnų upę, garsėjančią aukštomis kanjonų sienomis. Į dienos išvyką prisijungė patyrusi komanda iš Jungtinės Karalystės.
Buvo itin karšta vasara, o tai reiškia, kad upės tampa sunkiai prognozuojamos (tirpstantys ledynai dažnai pakelia vandens lygį neprognozuojamai).
Pasirinkome vidutinio sudėtingumo atkarpas – 3–4 kategorijos (palyginimui, Lietuvos upės priskiriamos 1 kategorijai), sudėtingiausia kategorija yra 5 arba 6 (6 jau mirties zona dėl menkiausios klaidos), tačiau statūs kalnų šlaitai plaukimą daro ganėtinai ekstremalų, nes, iškritus iš kajako, nėra kelio atgal – privalai bet kokiu būdu tęsti kelionę vandeniu (krantai pernelyg atšiaurūs, kad pasiektum kelią).
Jaučiau stiprią baimę, supratau, jog vaikštau savo galimybių ribų ašmenimis.
Tad visą dieną tenka kovoti ne tik su upės srove, pavojingais slenksčiais, bet ir savo emocijomis.
Priplaukėme „Angelo Sargo“ atkarpą („Guardien Angel“ – 6 km ilgio, su 4–5 kategorijos slenksčiais).
„Kišenės“, kuriose gali sustoti persinešti kajaką, yra tik kelios ir į jas žūtbūt privalai pataikyti, kitu atveju būsi srovės pakištas po akmenimis. O tai reiškia, jog nėra vietos klaidoms...
Jaučiau stiprią baimę, supratau, jog vaikštau savo galimybių ribų ašmenimis. Ir nutiko tai, ko labiausiai bijojau...
Staiga apsiverčiau, pabandžiau atsiversti pirmiausia, o tik nepavykus išsispardžiau iš kajako ir pamačiau, jog irklas lūžo pusiau (atsarginio neturėjau – naiviai galvojau, kad atsarginiu irklu pasirūpino kiti).
Išropojau į krantą ir stačiomis uolomis ėmiau šliaužti palei upę. Pasiekiau komandos narius, laukiančius prie kito slenksčio.
Jiems pavyko sugauti mano kajaką, tačiau paaiškėjo, jog atsarginio irklo nė vienas neturi... O tai reiškia, kad kelionės tęsti neįmanoma. Taip susiklostė, jog grupė paliko mane vieną krante.
Ištempiau kajaką į sausumą, bandžiau susivokti, ką daryti toliau. Kopdamas byrančiomis uolomis mėginau pasiekti kanjono viršų, tačiau neilgai trukus supratau, kad tai tiesiog neįmanoma – vienintelis kelias judėti upe.
Pradėjo temti. Neturėjau nei vandens, nei maisto... Buvo likę dar 4 slenksčiai. Lėtai šliaužiau krantu, paskui save tempdamas kajaką (jo svoris – apie 20 kg). Per kelias valandas pasiekiau ramesnę upės vietą ir surizikavau irkluoti rankomis.
Galiausiai, tolumoje pamačiau krante su virve laukiančią draugę. Taip, jau visai sutemus, pavyko įveikti pragaro slenksčius po „Angelo Sargo“ sparnu. Nors ir tuo metu atrodė, kad ilgai nesėsiu į kajaką, atkarpą kartočiau pasitaikius galimybei, tik su geresniu pasiruošimu ir tinkamesne komanda.
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo - kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
