„Iki pirmos savo stotelės tolimoje Šiaurėje – Lokių salos – plaukti sekėsi gerai, nors ir štormo sąlygomis, kai supomės ant 3–4 metrų bangų. Teko susidurti ir su pavienėmis 5 metrus siekiančiomis bangomis bei jachtos priekiu trenktis į maždaug 30 cm skersmens iš kažkur toli atplaukusiu, vandenyje plūduriavusiu rąstu. Gerai tai, kad žalos išvengti pavyko.
Visiems laivams ir jachtoms, kuriomis žmonės plaukia į tokias atšiaurias keliones vis kas nors sugenda ar „atsisako“ veikti ir tam neįmanoma 100 proc. pasirengti iš anksto – niekada nežinai, kas gali nutikti, bet turi būti pasiruošęs stoti ir tvarkytis. Ne išimtis ir mes.
Jachtoje buvo sugedusi šildymo sistema ir kajutėje temperatūra siekė vos 4 laipsnius šilumos, kai lauke 8–10, todėl 6 paras miegojome apsirengę slidinėjimo apranga, galvą slėpdami po antklode ir tik retkarčiais iškišdami nosį įkvėpti oro. Galiausiai, šią problemą išspręsti pavyko ir šilumą atgavome,“ – apie pirmųjų dienų iššūkius ir nuotykius pasakoja šeimos gydytojas iš Kauno ir atokių kraštų tyrinėtojas K.Juška.
Teko susidurti ir su pavienėmis 5 metrus siekiančiomis bangomis.
Jis tęsia, kad per dvi savaites atvirame vandenyje teko susidurti ir su daugiau problemų – buvo sutrikusi jachtos variklio aušinimo sistema, o kai įgula norėjo apsilankyti vienoje įlankoje įrengtoje Lenkijos meteorologijos stotyje, teko apsisukti ir plaukti atgal, nes įlanka buvo pilna ledų, o papūtus vėjui, jie ėmė sparčiu tempu plaukti jachtos link.
Keliautojas priduria, kad stojusi viename Svalbardo salyno miestelių (Longjyrbiene) dviejų žmonių jachtos įgula apsirūpino baltųjų meškų atbaidymui reikalingais ginklais ir petardomis bei patraukė toliau į Šiaurę. O artimiausiuose planuose – sustojimas pas prie Svalbardo salyno dirbančius Klaipėdos Jūros tyrimų instituto mokslininkus.
Stebėti galima ir realiu laiku
K. Juška primena, kad kelionę Arkties vandenynu link Šiaurės ašigalio galima stebėti ne tik jo asmeninėse „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, tačiau ir paspaudus 24 / 7 aktyvią nuorodą.
Apie Kęstutį Jušką
Šeimos gydytojas Kęstutis Juška jau daugiau nei 10 metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus. Nuo 2012 metų jis aplankė Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją. 2017 metais jis perėjo užšalusį Baikalo ežerą (daugiau nei 700 km), o 2018–2019 metais keliavo Putoranų plynaukšte.
Nuo 2020 metų jis pradėjo intensyvų pasiruošimą, siekdamas įgyvendinti arktinę svajonę. 2022-ųjų vasarą 2 mėnesius buriavo Švedijoje, Stokholmo archipelaguose, o praėjusiais metais vyras įveikė pirmąjį kelionės etapą (Klaipėda–Trumsė, Norvegija). 2024-ųjų liepą ir rugpjūtį Kęstutis Juška plauks per Arkties vandenyną bandydamas pasiekti kuo didesnę šiaurės platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginius Lietuvos mokslininkams.
Kelionė ne tik prisidės prie Lietuvos mokslininkų atliekamų tyrimų, bet ir garsins šalies vardą – Kęstutis Juška į Arktį nuplukdys pirmąją burinę jachtą su lietuviška trispalve.
