Jūra man yra svarbi tik vasarą, o kitais metų laikais – visiškai neaktuali. Teko kažkada būti glaudžiai susijusiam su Klaipėdos regionu ir pabuvoti prie jūros visais metų laikais, todėl žinau, ką sakau. Porąkart žiemą prie jūros vėjas nunešė mano peruką, aš pats sušalau maždaug per dvi minutes ir nenorėjau nieko kito, kaip tik bėgti į automobilį arba tą pačią minutę atsidurti namie ir palįsti po šilta antklode. Po tokių patirčių jūra mane džiugina tik vasaromis.
Taigi, toliau kalbant apie Lenkiją, nuo jūros nutolsime mažiausiai iki kitos vasaros ir pažiūrėsime, kas dar kaimyninėje šalyje yra įdomaus.
Praeitoje pasakojimo dalyje džiaugdamasis pasakojau, jog ši mums draugiška kaimyninė valstybė puoselėja ambicingus planus taip modernizuoti savo kariuomenę, kad ji taptų galingiausia Europoje.
Gal kai kas juoksis, bet aš manau, kad šie Lenkijos planai yra rimti bei realiai įgyvendinami. Kas juos sąlygojo? Aišku, kad Rusijos agresija Ukrainoje. Tiesa, ta agresija tokius planus tik pagreitino, nes ir iki jos buvo pakankamai aišku, kokį agresyvų, neprognozuojamą ir psichiškai nestabilų kaimyną turime Rytuose. Deja, aišku buvo ne visiems.
