„Nors atvykus į Los Andželą mus šiltai pasitiko ir apgyvendino Gedimino draugas, jaukiai mes čia vis tiek nesijautėme. Niekaip nesupratome, kaip šis miestas gali talpinti tokią galybę gyventojų, jeigu jame stūkso tik mažaaukščiai pastatai?
-
Kol draugai tuokiasi, Aušrinė ir Gediminas nusprendė įgyvendinti svajonę apkeliauti pasaulį
-
Į kelionę aplink pasaulį išvykę lietuviai kojas apšilo Niujorke ir pataria, ką ten verta pamatyti
-
Aplink pasaulį keliaujantys Aušrinė ir Gediminas Majamyje: apie netikėtus atradimus ir bulvinius blynus
-
Lietuvių nuotykiai „auksinėje valstijoje“ – Kalifornijoje
O ir oras nedžiugino. Po Majamio mums čia buvo mažų mažiausiai vėsoka. Žinoma, vėliau draugas, kurio namuose viešėjome, paaiškino, kad tai netradicinis oras šiam miestui tokiu metu. Nejaugi? Jau lyg ir esame girdėję tokius pasiteisinimus beveik visur, kur tik atvykstame. Matyt, tai savotiška mūsų karma. Gerai tik, kad kartais netradicinis oras išeina į naudą, kaip kad buvo nutikę San Fransiske: buvo neįprastai šilta ir giedra“, – sakė viena iš „Svajonių ambasadorių“ Aušrinė Smaleckaitė.
Beverli Hilse įsikūrę lietuviai juokėsi, jog jau spėjo išbandyti įvairiausias miegojimo vietas – tiek automobilį, tiek palapinę, tad draugo namuose gauta sofa priminė 5* viešbutį. Į „paslaugos paketą“ buvo įtrauktas ir tikras naminis maistas, kurį draugo mama gamino kasdien.
„Tai mums priminė Lietuvą ir tėvų namus. Šis maistas buvo atgaiva mūsų skrandžiams, kurie jau buvo išvargę nuo greitojo maisto“, – sakė Gediminas Venskūnas.
Nors pats miestas keliautojams nepaliko didelio įspūdžio, liūdėti jie nesiruošė, todėl nusprendė, jog laiką Los Andžele skirs ne miesto tyrinėjimui, o tolimesnės kelionės planavimui ir darbams, kurių jau buvo spėję nemažai prisikaupti.
„Žinoma, miestą taip pat apžiūrėjome, tik iš pradžių tam neskyrėme tiek daug laiko, kaip Niujorke ar Majamyje. Vaikščiojome po Beverli Hilsą ir jo prabangiąsias gatves, keletą dienų praleidome šmirinėdami po miesto centrą, kuriame radome pasigestų dangoraižių ir 1917 metais įsikūrusį Grand Central Market, kuriame šiuo metu dominuoja ne parduodamos daržovės ar mėsa, bet jaukios kavinukės ir užkandinės, kurios siūlo tikrai neprastą maistą. Gaila, kad kai lankėmės buvome sotūs ir nieko neparagavome. Aišku buvo sunku nepastebėti gatvėse šmirinėjančių benamių. Keisčiausia, kad jie visai nebando slėptis ar traukti į atokesnį rajoną kaip Lietuvoje, o palapines stato tiesiog miesto centre. Taip ir nesupratom, kaip jie tas palapines ant cemento pasistato, bet ir klausti nesinorėjo“, – pasakojo lietuviai.
Aplankyti jie spėjo ir žymųjį Holivudą, tačiau, be Šlovės alėjos, besidriekiančios net 15 kvartalų, sakė daugiau nieko ypatingo nesuradę.
„Taip pat nepraleidome progos apsilankyti ir pavaikštinėti po Runyon Kanjono parką, kuriame vaikščiojome visą dieną. Vėliau kiek paklydome ir neradome išėjimo, nes visi prieinami išėjimai buvo užtverti tvoromis. Dėkui Dievui, kiek tolėliau pavyko rasti ne tokį statų šlaitą, kuriuo nusileidome tiesiai į gatvę. Nors pasivaikščiojimas išėjo su nuotykiais, Runyon kanjono parkas buvo viena iš įdomiausių vietų, kurias radome Los Andžele, kadangi būnant jame jautiesi tarytum būtum toli nuo didmiesčio. Taip pat iš daugelio aukštesnių kalnų atsiveria nuostabi miesto panorama“, – sakė Aušrinė ir Gediminas.
Tačiau viskas pasikeitė jiems grįžus į Los Andželą iš kelionės mašina po Kaliforniją. Lyg ir miestas liko stovėti kur stovėjęs, tačiau keliautojams jis atrodė visai kitoks. Oras buvo kur kas šiltesnis, todėl paplūdimiai ir gatvės buvo prisipildžiusios vietinių gyventojų ir turistų.
„Grįžę iš kelionės apsigyvenome kitame bute, kuriame turėjome savo kambarį: tai labai palengvino susikaupimo būseną dirbant. Be abejo, svarbus aspektas ir tas, kad turėjome daugiau privatumo ir vietos pabūti su savo mintimis, ko labai reikia ilsintis po intensyvių žygių. Oras buvo kur kas geresnis: saulė džiugino bene kasdien, o jos spinduliai buvo kur kas malonesni nei Majamyje, kuriame nuolatos ieškodavome pavėsio. Turbūt pastarieji veiksniai paskatino mus pabandyti iš naujo atrasti šį gigantišką miestą. Ir žinote, jis tikrai atrodė kitaip. Vaikštinėjome po dar nematytus miestus ir rajonus: Santa Monica, kuri sužavėjo savo tvarka, jaukumu ir nuostabiu paplūdimiu, Melrouzą, kuris nustebino laisvumu, drąsumu ir meniškumu, Beverly Wood, kuriame sužinojome, kas yra košerinis maistas, kadangi jį čia siūlo bene kiekviena užkandinė dėl šiame rajone gyvenančių žydų. Taip pat dalyvavome jau 40 metų vykstančiame La Pride parade, kuris vyko Vakariniame Holivude“, – pasakojo Autšrinė.
Pasak jos, buvo nepaprasta žygiuoti tarp 400 tūkstančių laimingų, įdomių, savimi pasitikinčių bei drąsių žmonių.
„Nustebino, kad jame dalyvauja labai įvairaus amžiaus žmonės: čia buvo susirinkę ir paaugliai, ir pensininkai, ir visi vienodai laimingai šypsojosi, šoko ir džiaugėsi laisve“, – sakė mergina.
Lietuviai nepraleido progos pabendrauti su čia daug metų gyvenančia Eleonora – lietuve, kuri su keliautojais pasidalino savo atradimais.
Malonus netikėtumas buvo sutikti taip pat po pasaulį keliaujančius lietuvius Astą ir Liną.
„Jie papasakojo apie mums dar kol kas neatrastus pasaulio kampelius, taip šiek tiek padėdami pakoreguoti maršrutą ir į jį įtraukti keletą šalių, kurių prisibijojome lankyti“, – sakė Gediminas.
Kitomis akimis į miestą pažvelgę keliautojai sako, kad po „antro pasimatymo“ Los Andželas jiems nebėra niekuo neišsiskiriantis JAV miestas.
„Jis tikrai išskirtinis, nes yra „sulipintas“ iš daug mažų miestelių, kurių pradžioje erzinantys skirtumai, vėliau tapo privalumais: kiekvienas gali rasti sau skirtą ir širdžiai mielą vietą. Nors daugiaaukščių pastatų čia nėra dėl kartkartėmis įvykstančių žemės drebėjimų, mažaaukščiai pastatai sudaro mažo miestelio iliuziją, kuri labai aktuali ir patraukli žmonėms, kuriuos gyvenimas didmiesčiuose vargina. Na, be abejo, būtina paminėti nuostabų orą, kuris tradiciškai būna šiltas bene visus metus. Na, žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai čia lankomės mes, tuomet geriau į lagaminą įsimeskite striukę“, – įspūdžiais dalinosi Aušrinė ir Gediminas.
