„Atitinkamos verslo perspektyvos, milijardiniai įsipareigojimai <...> ir pinigų už atšauktus bilietus grąžinimas, taip pat artėjantis finansinių įsipareigojimų mokėjimas“ verčia kreiptis dėl valstybių paramos, sakoma grupės pranešime.
Visgi bendrovės vadovai yra „įsitikinę“, kad derybos su vyriausybėmis, įskaitant šalių, kuriose veikia patronuojamosios bendrovės „Briuselio Airlines“, „Austrian Airlines“ bei „Swiss“, vyriausybėmis „bus sėkmingos“.
Preliminarūs rezultatai parodė, kad „Lufthansa“ pajamos sausio–kovo mėnesiais sumažėjo 18 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir siekė 6,4 mlrd. JAV eurų.
Vien kovo mėnesį pardavimai sumenko beveik 50 proc., arba 1,4 mlrd. eurų.
Be 1,2 mlrd. eurų sumažėjusio veiklos pelno prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT), „Lufthansa“ prognozuoja, kad „turto vertės sumažėjimo dėl krizės ir neigiama apsidraudimo nuo degalų kainų svyravimų sandorių vertės raida turės dar didesnį neigiamą poveikį“ pirmojo ketvirčio pelnui.
Grupė pranešė, kad visus finansinius rezultatus paskelbs ne balandžio 30 dieną, o „gegužės antroje pusėje“.
Iki minimumo sumažinusi savo skrydžių planą, „Lufthansa“ prognozuoja žymiai didesnius veiklos nuostolius antrajame ketvirtyje, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ir yra priversta toliau naudoti savo 4,4 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą.
Praėjusią savaitę „Lufthansa“ teigė, kad sumažintas skrydžių planas galios mažiausiai iki gegužės 17 dienos, tuo tarpu kiek anksčiau balandį bendrovės vadovas Carstenas Spohras pareiškė, kad vežėja be valstybės pagalbos neišsivers.
Grupė dabar kasdien skraidina mažiau nei 3 tūkst. keleivių, palyginti su ikikriziniu vidurkiu, siekusiu 350 tūkst. keleivių per dieną.
„Prarandame apie milijoną eurų likvidumo atsargų per valandą. Dieną ir naktį. Kiekvieną savaitę“, – pažymėjo bendrovės vadovas.
