Praėjusiame amžiuje Vilnius buvo garsus savo kino teatrais, todėl žinių apie juos netrūks.
Pamirštomis ar nežinomomis istorijos detalėmis apie šias sostinės pramogų oazes dalinsis du gidai: apie caro laikų, tarpukario ir sovietmečio Vilniaus kino teatrus pasakos LUNI koordinatorius Darius Pocevičius ir „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė, rengianti knygą apie Vilniaus kino teatrus.
Masinės ekskursijos metu bus aplankytos 13 vietų, kur XX amžiuje veikė kino teatrai. Pirmoji stotelė – kino teatras „Kronika“, veikęs 1957–1990 metais (sovietmečiu Komjaunimo g. 18, dabar Pylimo g. 18).
Iki 1953 m. čia veikė evangelikų reformatų bažnyčia. 1957 m. joje įkurdintas kino teatras „Kronika“, kuriame rodyti tik dokumentiniai filmai. Filmai buvo rodomi „non-stop“ principu: už 10 kapeikų nusipirkęs bilietą, salėje galėdavai sėdėti kiaurą dieną. 1990 m. pastatas grąžintas evangelikų reformatų bendruomenei.
Ekskursijos dalyviai aplankys ir vieną garsiausių kino teatrų, apie kurį bent jau girdėję tikriausiai yra ne tik vilniečiai.
Tai – kino teatras „Lietuva“, veikęs 1965-2005 m. (sovietmečiu Komjaunimo g. 17, dabar Pylimo g. 17A).
Savo pirmaisiais gyvavimo metais „Lietuva“ buvo didžiausias ir moderniausias kino teatras Lietuvoje.
Per metus kino teatre apsilankydavo daugiau nei 1,84 mln. žiūrovų, pajamos už parduotus bilietus sudarydavo daugiau negu 1 mln. rublių. Jame lankėsi tokie žymūs kino pasaulio pasaulio atstovai kaip Peteris Greenaway'us, Werneris Herzogas, Leosas Caraxas, Krzysztofas Zanussis, Kira Muratova, Nikita Michalkovas.
1997 m. kino teatras buvo rekonstruotas, įdiegta pasaulio kino standartus atitinkanti vaizdo ir garso technika. Po rekonstrukcijos kino teatras turėjo dvi sales – Didžiąją ir Salę 88.
2002 m. Vilniaus savivaldybė pardavė kino teatrą vienai „Vilniaus prekybos” įmonei. Pastato paskirtis negalėjo būti keičiama 3 metus. Pasibaigus šiai sąlygai 2005 m. rudenį kino teatras buvo uždarytas, jį ketinta nugriauti ir pastatyti daugiabučius namus.
Pilietinis judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ pasipriešino uždarymui: surengė keletą protesto akcijų, surinko 7000 festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų parašų.
2008 m. naujieji savininkai kreipėsi į teismą ir iškėlė ieškinius judėjimo iniciatoriams. 2009 m. vasarį teismas patenkino grupės piliečių prašymą sustabdyti miesto tarybos patvirtintą detalųjį planą, pagal kurį leista griauti kino teatrą. Tačiau ginčai teismuose vyksta iki šiol.
Vienas seniausių Vilniaus kino teatrų veikė Didžiojoje g. 10 dar carinės Rusijos laikais. Kaip pasakoja ekskursijos iniciatorius D.Pocevičius, vilniečiai dažnai praeina pro šią vietą ir nenumano, kad 1907 m. sausio 8 d. čia duris atvėrė pirmasis Vilniuje kino teatras „Iliuzionas“ (rus. „Иллюзионъ“, lenk. „Illuzja“), tada vadintas elektroteatru.
Tuometinė spauda apie naują pramogų vietą rašė: „Pono Perelšteino „Iliuzija“ įsikūrusi Didžiojoje gatvėje, 2-ajame aukšte, įėjimas iš kiemo, švarus ir jaukus teatras. Vilniaus kino pionieriaus salėje yra 200 vietų, 2 ložės, 2 elektriniai ventiliatoriai, 2 nedidelės, bet skoningai apstatytos foje.
Aparatinė nuo salės atskirta skardine siena, apkalta asbestu. 3 atsarginiai išėjimai. Griežia gerai susigrojęs trio: smuikas, pianinas, violončelė. Filmai nuomojami iš „Stefano“ (Rygos).“
XX a. 3 dešimt. kino teatras buvo pavadintas „Stella“, po to – „Wanda“. Galiausiai uždarytas.
Visą sąrašą vietų, kurios bus aplankytos masinės ekskursijos metu, galite rasti „LUNI“ socialinio tinko „Facebook“ paskyroje. Jis matomas ir šiame ekskursijos maršrute:
Ši ekskursija nemokama. Organizatoriai prašo susidomėjusiųjų nevėluoti: kelionė po žinomus ir pamirštus Vilniaus kino teatrus prasidės sausio 19 d., 17 val., prie Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios, Pylimo g. 18.