Lolita 15min prisipažino, kad nesitikėjo paplūdimyje aptikti tokių gyvių. Mažą žaltį ji pastebėjo ketvirtadienį apie 14.20 val.
„Jis toks mažas, kad žmonės jo net nematė – vis praeidavo pro šalį. Kai artėji prie jo, susisuka. Bet bangos jį vis išjudindavo, tai matėm, kaip plaukė. Mes jį taip ir palikome prie vandens. Matosi, kad jauniklis“, – įspūdžiais iš Karklės pliažo dalijosi Lolita.
Šis įvykis merginai priminė vaikystės pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Joje jauniausią šeimos dukrą Eglutę suviliojęs žaltys taip pat gyveno jūroje.
„Žmonės šalia nesimaudė. Pro jį praėjo keletas, bet nė vienas nepastebėjo. Kai jis susigūžęs, sunku pamatyti. Dairėmės, ar nėra jų daugiau, bet nepamatėme. Netikėtas jūros svečias“, – šyptelėjo Lolita.
Ji prisiminė, kaip kartą vienas žaltys pirmas iš svečių apsilankė jos gimtadienio šventėje – netikėtai atsirado prie namų. Negana to, šiemet jos mama prie namų rado didelę gyvatės išnarą.
„Gyvačių metai“, – nusijuokė mergina.
15min pakalbintas miškininkas Raimundas Ereminas taip pat nestokojo humoro jausmo: „Papuolė ir ieškojo kelio atgal. Ką jam veikti tame sūriame vandenyje.“
Pasak jo, Nemirsetoje, netoli Karklės, alksnynuose, kurių pajūryje netrūksta, yra tiek žalčių, kad be aulinių nemalonu net vaikščiot.
„O erkių... kibirais. Šiaip pačiam teko matyti žalčių jūroje“, – teigė miškininkas.
Biologo, egzotinių gyvūnų specialisto Gerardo Paškevičiaus Lolitos užfiksuotas vaizdas taip pat nenustebino. Anot jo, geltonskruosčiai žalčiai aptinkami ir prie jūros, nes ten gausu išmetamų į krantą žuvų, krabų bei kitų vandens gėrybių, kurias žalčiai surankioja.
„Į vandenį žalčiukas galėjo patekti su banga. Į krantą tikrai išplauks pats. Jie nejaučia skonio, todėl tai, kad Baltijos jūra yra sūri, reikšmės jiems neturi. Ir mūsų ta jūra nėra jau tokia sūri, kad gyvūnui pakenktų. Žinoma, tikiu, kad žaltys iš ten vandens tikrai negeria“, – šyptelėjo ir G.Paškevičius.
Alksnynuose, kurių pajūryje netrūksta, yra tiek žalčių, kad be aulinių nemalonu net vaikščiot.
Jo teigimu, žalčiai gali slėptis netoli jūros esančiuose pušynėliuose, po medžių šaknimis. Dažnai šie ropliai pastebimi iššliaužiantys pasišildyti ant asfaltuotų dviračių takų.
„Pamatyti žaltį pliaže – gana įprasta. O jei tai būtų angis, tai jau būtų negirdėtas atvejis. Tiek grobis joms paplūdimyje netinkamas, tiek sausi smėlynai nėra tinkama buveinė. O ir šiaip pliažas – per daug judri, triukšminga vieta. Angys to nemėgsta. Jos yra drėgnų, pelkėtų vietų karalienės“, – paaiškino roplių žinovas.
Pasak jo, Karklės poilsiautojos nuotraukoje užfiksuotas žalčiukas – tipinių gamtinių spalvų. Jis – jaunas, gali būti antrų metų mažylis.
„Priklausomai nuo to, kaip sekėsi jam maitintis. Nuotraukoje matosi, kad žalčiukas – pasimaitinęs. Pilvas gerokai išsipūtęs, o tai reiškia, kad žaltys neseniai maitinosi. Prie uodegos išstorėjimo nėra – nesiformuoja išmatos, o tai reiškia, kad pastarąjį kartą jis ėdė ne seniau kaip prieš dvi dienas“, – įdomių detalių vien iš Lolitos užfiksuotų nuotraukų išskaitė G.Paškevičius.
