Į Švedijos šiaurę atvyko žvejoti
Marius anksčiau niekada nebuvo lankęsis šiaurėje, tačiau visada turėjo norą pamatyti vietą, kur galėtų pajusti tikrą žiemą be slidinėjimo kurortų ir triukšmingų žmonių.
„Gavau pasiūlymą vykti pažvejoti. Nelaikau savęs žveju maniaku, bet pamaniau, kad pažvejosiu, kiek norėsiu, o tada galėsiu spoksoti į snaiges, miškus. Gal šiaurės elnią pamatysiu“, – sako M.Lucka.
Anot Mariaus, pirmos gyvenimo kelionės kone visada yra susijusios su egzotiškomis salomis, žydra jūra, roju žemėje. Visgi po tokio etapo ateina troškimas ištrūkti kitur.
„Norisi pabėgimo, kur gal ne visiems patogu ar malonu būti. Todėl, manau, tiek daug žmonių yra įsimylėję kalnus. Nors čia kalnai ganėtinai toli, kartais, kai žvejojame, pro debesis tolumoje matosi Norvegijos kalnynai“, – pasakoja M.Lucka.
Į Švediją Marius atvyko be jokio rimto plano, kadangi žino, jog čia bus tik savaitę. Pagrindinis jo tikslas - pabandyti sugauti "gyvenimo žuvį", kurią Marius įvardija kaip ežerinį syką arba paliją.
„Esu šiaurės Švedijoje. Šalia namelio, kuriame apsistojau, yra kelias – turbūt juo galima pasiekti žemyno viršų. Aplink šią vietą judame sniego motociklais. Sniego iki bambos, eiti pačiam kone neįmanoma, todėl visur važiuojame padedant vikšrams.
Jei būčiau vienas, tikrai pakilčiau dar aukščiau į šiaurę, kur galbūt pavyktų sutikti vietinę samių gentį. Tačiau atvykau žvejoti, tad blaškytis ne laikas“, – tikina M.Lucka.
Šaltis toks, kad skauda net kvėpuoti
Vietoje, kur šiuo metu yra Marius, temperatūra svyruoja. Pavyzdžiui, kaip pasakoja jis, pirmos dvi dienos buvo ekstremaliai šaltos, kai temperatūra nukrito iki 38 laipsnių šalčio, o vėliau šiek tiek atšilo ir termometro stulpelis siekė 20 laipsnių šalčio.
„Pro langą matau daug, daug sniego ir kelias eglės šakas. Jei šokčiau pro langą, manau, paskęsčiau, – šypteli M.Lucka. – Netrukus praneša temperatūrą aukščiau nulio. Galvojau, tik Lietuvoje jaučiasi orų šuoliai, bet, matyt, visas pasaulis yra paveiktas mūsų.“
Tiek šiluma, tiek šaltis Mariui patinka tada, kai yra tinkamai apsirengęs. Visgi beveik 40 laipsnių šaltis yra iššūkis net jam.
„Šąla liežuvis, jį degina šaltis, kai kvėpuoji pro burną. Pro nosį įkvėpti nepavyksta, nes užšąla plaukeliai“, – įspūdžiais dalijasi M.Lucka.
Kiekvieną dieną Marius eina žvejoti, bet vakar jis pirmą kartą nusprendė laiką praleisti namie su arbatos puodeliu.
„Pavargau – nieko nepagaunu, – pripažįsta M.Lucka. – Galvojau, žvejai daug geria, bet pasirodo, kad ne. Šaltyje alkoholis yra labai pavojingas, todėl ant ledo – nė lašo. Vyrai šildosi arbata arba sėdi prie eketės pasistatę palapinę su viduje įrengtais šildytuvais. Žvejoja su marškinėliais, nors lauke baisus šaltis.“
Šaltyje alkoholis yra labai pavojingas, todėl ant ledo – nė lašo.
Anot Mariaus, tokiu oru apranga privalo būti apmąstyta ir pasirinkta tinkamai. Jo teigimu, su džinsais ir be kepurės ilgai nepabūsi.
„Esu su dvejais termo apatiniais, keliais sluoksniais džemperių, megztinių ir ant viršaus turiu apsivilkęs kombinezoną. Per didelį šaltį reikalingos ir kaukės, kad būtų apsaugota veido oda“, – vardija M.Lucka.
Matomus vaizdus Marius apibūdina kaip ledo pasaką, o kartu čia kyla kur kas mažiau dvejonių dėl Kalėdų senelio egzistencijos. Į kone kiekvieną aplankytą šalį Mariui norisi sugrįžti, tad ir ši vietovė bus ne išimtis – tiesa, tą padaryti kitą kartą jis norėtų jau ne vienas.
„Važiuojant automobiliu, buvo sunku pastebėti, kada prasidėjo šiaurė. Čia tu jautiesi esantis toli, nors Švedija yra beveik kaimyninė mūsų valstybė, todėl sunku taikyti tokį apibrėžtumą, – sako M.Lucka. – Naudojant telefoną šaltyje, rankos gali nušalti, jas skauda, todėl jį laikau arba namie, arba gilioje kišenėje. Gal dėl to šypsena natūraliai didesnė.“
