„Ilgą laiką buvusi neatrasta, Madeira savo gamtos grožiu ir nuotykių dvasia vilioja kiekvieną keliautoją. Įspūdingo žavesio bei paslaptingos nuotaikos salai suteikia ir ją gaubiantys mitai, vienas už kitą – vis įdomesni“, – pranešime spaudai sako „Itaka“ kelionių ekspertė Daiva Strumskienė.
Madeira iš tiesų nėra viena sala
Dažnai Madeira keliautojų laikoma viena sala, nors iš tikrųjų tai yra keturių salų salynas. Madeira yra pagrindinė iš salų, kurioje gyvena daugiausiai gyventojų – kiek mažiau nei 300 tūkst. Ji – ir labiausiai lankoma: skaičiuojama, kad per metus čia apsilanko daugiau nei 2,1 mln. keliautojų, didžioji dalis – 3 iš 4 – atvyksta lėktuvais. Kitos trys, glaudžiai susijungusios dalys – Porto Santo, Dezertaso ir Savage salos.
Porto Santo sala – gyvenama, o ir garsėja savo smėlio paplūdimiu, kuris buvo išrinktas netgi gražiausiu Europoje. Dezertaso salos, o tiksliau – trijų salų grupė, – negyvenamos salos, išsiskiriančios unikalia augmenija. Salų krantus raižo įspūdingi skardžiai, kuriuos verta apžiūrėti plaukiant laiveliu. Tuo metu Savage salos dar 1971 m. paskelbtos gamtiniu rezervatu, kuriame peri keletas išskirtinių paukščių rūšių. Tai – ir piečiausias Portugalijos taškas.
Madeira gali būti Atlantidos dalis
Bene garsiausias ir paslaptingiausias mitas – Madeira yra legendinio, vandenyno bangose paskendusio, Atlantidos miesto dalis. Mito versijų yra bent kelios, o pagal kai kurias jų tikima, kad salynas yra išlikusi Atlantidos viršūnė. Taip kalbėjo ir žymus Antikos filosofas Platonas.
Mitą patvirtina unikali salyno geografija: jį iš visų pusių supa Atlanto vandenynas, virš kurio kyla nesuskaičiuojama gausybė kalvotų viršūnių. Šis unikalus gamtos kūrinys tik dar labiau kursto spekuliacijas, jog Madeira – kadaise garsios civilizacijos likučiai.
Madeirą sunku pasiekti dėl pavojingo nusileidimo oro uoste
Dėl trumpo nusileidimo tako, kalnų apsupties ir pernelyg nenuspėjamų orų Madeiros oro uostas praeityje buvo laikomas vienu pavojingiausių. Tačiau oro uostą atnaujinus ir 2017 m. jam suteikus „Cristiano Ronaldo“ vardą, objektas gavo ir pasaulyje pripažintą „Išskirtinės struktūros“ apdovanojimą – už tai, kad nusileidimo takas buvo pratęstas virš vandens paviršiaus.
Šiuo metu šis oro uostas yra ne tik saugus ir vienas iš techniškai sudėtingiausiai pastatytų, bet ir labiausiai lankomas tokio tipo objektas. Jo nusileidimo takas laikomas inžineriniu stebuklu – po juo netgi eina automobiliams skirtas kelias.
Madeira skirta tik gamtos tyrinėtojams, o ne miesto gyvenimui
Jau žinoma, kad šią salą pasiekti gali būti nelengva. Tačiau ji dar yra žinoma dėl savo gamtos grožio, kuriuo mėgsta grožėtis žygių mėgėjai, tyrinėjantys Madeiros gamtą bei gyvūniją.
„Vien tik sostinė Funšalis gali pasiūlyti potyrių mėgstantiems tyrinėti ir vietinį miesto gyvenimą. Šis miestas turi turtingą istoriją, gausų pasirinkimą tarp vietinių kavinių ir restoranų ar naktinio gyvenimo. Tačiau rekomenduojama pernelyg neužsibūti sostinėje ir ištyrinėti salą už miesto sienų“, – sako D.Strumskienė.
Madeira – brangi ir uždara
Ši sala turi prabangių ir išskirtinių viešbučių bei aukščiausios klasės restoranų, bet ji taip pat puikiai tinkama norintiems atostogauti paprasčiau. Nuo prabangių, su „viskas įskaičiuota“ pasiūlymais iki paprastesnių, be maitinimo, tačiau su jaukiomis virtuvėlėmis norintiems sutaupyti – čia galima rasti pačių įvairiausių viešbučių. Todėl ši sala yra įvairiapusiška ir atitinkanti daugelio keliautojų lūkesčius – net ir pačius paslaptingiausius.
Madeiroje slypi lobiai?
Nors Robertas Louisas Stevensonas „Lobių saloje“ aprašė ne Madeirą, yra tikima, kad ir čia slypi lobiai. Tačiau juos saugo „mouras encantadas“ – paslaptingosios užburtos maurų moterys, gyvenančios salos urvuose ir kitose nuošaliose vietose. Pasakojama, kad šios mitinės būtybės saugo lobius, o ir yra išskirtinio grožio.
Pasak legendų, maurų moterys pasirodo tik tyros širdies žmonėms ir gali išpildyti jų norus arba atskleisti, kur slypi lobiai. „Mouras encantadas“ dažnai vaizduojamos kaip gundančios ir paslaptingos figūros, murmančios užkeikimus, kuriais apsaugo visas paslaptis. Deja, bet nėra išlikę įrodymų, ar nors vienam laimingųjų paslaptingosios maurės išpildė svajones.
Kadaise čia gyveno... velniai
Madeiroje galima rasti vieną atšiaurų, laukinės gamtos kupiną slėnį, vadinamą „Ribeira dos Socorridos“, kurį vietiniai gyventojai sieja su demoniškais apsireiškimais. Pasak legendos, kadaise šiame slėnyje siautėjo velniai ir demonai, kurie terorizavo vietos gyventojus. Žmonės tikėjo, kad iš slėnio sklindantys keisti, šiurpą keliantys garsai yra piktųjų dvasių darbas.
„Manoma, kad norėdami atbaidyti šias tamsiąsias jėgas, kaimo gyventojai atlikdavo specialias apeigas ir maldas. Nors šiais laikais velnių – jau niekas nesutinka, kai kurie vietiniai gyventojai iki šiol tvirtina, kad slėnyje tvyro mistiška, kone vaiduokliška atmosferą. Ją patirti siekia ir čia atvykę keliautojai“, – teigia kelionių ekspertė D.Strumskienė.
