Sakoma, kad Madridas – tai miestas, kuris niekada nemiega. Nors šalyje ekonomika vis dar merdi, ispanai neatsisako tradicijų švęsti gyvenimą. Ne tik pagrindinėje miesto (kuriame gyventojų kiek visoje Lietuvoje) gatvėje Gran Via pasijunti it mašinų spūstyje. Kiekvienas rajonas Madride kažkuo įžymus, todėl žmonių rasi zujant visur. Pavyzdžiui, La Latina rajone pastebėsi perpildytus tapas barus, o atsidūręs Lavapies rajone galėsi paragauti įvairių pasaulio šalių valgių. Įdomu tai, kad klaidžiojant gatvėmis pietų metu, nebereikia kaip anksčiau sukti galvos dėl tradicinės trijų valandų siestos. Madridas pirmauja tarp Ispanijos miestų, kuriuose liberalizuotos prekybos taisyklės, tad vis daugiau įmonių dirba ištisą dieną.
Madride pramogauti galima ir linksmai, ir nebrangiai. Dėmesio verti ir žemas kainas siūlantys barai paprastai būna sausakimši. Aptikus vieną tokių vietų, vakaro praleidimas gali kainuoti viso labo keletą eurų. O į bene vienintelį mieste likusį barą pavadinimu El Tigre, vis dar nemokamai siūlantį užkandžius, vadinamuosius „tapas“, dažniausiai lauke driekiasi eilės. Tiems, kam maisto kaina nėra svarbiausias kriterijus, būtina apsilankyti būtent Madrido mieste įsikūrusiame seniausiame pasaulyje restorane Botin, atsiradusiame 1725 metais ir įtrauktame į Gineso rekordų knygą.
Ispanijos sostinėje yra įsikūrusi didžiausia visoje šalyje bulių kautynių arena, kurioje vos už keletą eurų galima nusipirkti galimybę praleisti sekmadienio pavakarę stebint kontraversiškąją ispanų koridą. Matadorui pribaigus pirmąjį bulių, žmonės prapliumpa šaukti „olė“. Pasijunti lyg nusikėlęs į senovės Romą, kai garbinga kova iki mirties prilygdavo geram spektakliui. Po pirmojo buliaus žūties tokiu pačiu scenarijumi vienas po kito krenta dar penki gyvuliai. Ispanai tokį makabrišką reginį vadina svarbia savos kultūros dalimi.
Madridas – įvairiaspalvis miestas. Čia susipynusi tiek rimtoji, tiek pramoginė kultūra. Meno mėgėjams būtina aplankyti vienus lankomiausių pasaulyje meno muziejų – Prado bei Karalienės Sofijos muziejus. Pastarajame galima išvysti garsiųjų Pablo Picasso bei Salvador Dali kūrinių. Už muziejus tenka mokėti mokestį, tačiau savaitgaliais ir vakarais įėjimas būna nemokamas. Architektūros mėgėjams verta pamatyti Karališkuosius rūmus, kurie, sakoma, jog yra dešimt kartų didesni už Bekingemo rūmus Anglijoje. Taip pat nederėtų aplenkti nuostabaus istorinio paminklo – Debod šventyklos, stovinčios Cuartel de la Montana parke, bei aplankyti didžiausią Madrido parką – Retiro. Mėgstantiems stebėti panoraminius vaizdus patiks vaizdas nuo Cibelės aikštėje esančių Cibeles rūmų stogo. Iš čia matyti ir Cibeles fontanas, kuris pagal neoficialią ispanų tradiciją priskirti fontanus futbolo komandoms, priklauso šio miesto komandai Real Madrid. Šioje vietoje komandos fanai ir neretai patys žaidėjai susirenka švęsti komandos pergales.
Tiesa, prieš vykstant į Madridą verta pasidomėti, ar nenumatomi socialiniai bei politiniai protestai. Iš anksto nepasidomėjus, planus gali sugadinti kartkartėmis neveikiantis viešasis transportas bei įstaigos. Nors atrodytų keista, mat Lietuvoje audros dėl ekonominio sunkmečio jau aprimusios, bedarbystė Ispanijoje, vis dar viršijanti 20%, nepaliauja vyti žmonių į gatves. Viena pagrindinių Madrido aikščių – Puerta del Sol – jau tapusi piliečių pasipriešinimo simboliu. Vakarais šioje vietoje, kurioje stūkso garsusis Madrido simbolis – lokys ir žemuoginis medis – galima išvysti įdomų kontrastą. Aikšte dalinasi aršiai šaukiantys plakatais pasidabinę demonstrantai bei pasilinksminti išėję kvatojantys jaunuoliai. Dvejopai pasireiškia ispaniškasis temperamentas.
Netyčia pasiklydus mieste ar kažko nežinant nederėtų bijoti klausti vietinių, mat ispanai garsėja kaip atviri ir draugiški žmonės. Net ir angliškai nemokėdami bandys kiek galėdami pagelbėti. O dailiosios lyties atstovėms dar ir šūktels „guapa“ („gražuolė“) bei pamerks akį. Kita vertus, klaidžiojantiems po miestą derėtų išlikti budriems. Vietiniai gyventojai turistus perspėja saugotis vagišių. Savo kailiu tai patyrus tik lietuviškas budrumas išgelbėjo nuo vagystės miesto metro. Tačiau nepaisant to, susirūpinimo nuotaika Madride nedera. Nes čia gyvenimas, kaip ir visoje Ispanijoje, – nesibaigianti „fiesta“.
