Nežinau, kaip jūs, bet aš jau planuoju, kur skrisiu pasišildyti ateinančią žiemą. Turiu porą šiokių tokių variantų, kurie, tikiuosi, išsipildys kaip planuoti. Šįkart tarp jų nėra pernykštės viso pasaulio atostogautojų čempionės Meksikos. Kodėl? Nes joje labai smagiai paatostogavome pernai. Negali juk kasmet vykti ten pat, kad ir kaip smagu būtų. Be to, pernai nežinojome, kad Meksikoje reikia būti budresniems nei buvome mes.
Jaučiu, pamenate, kad praeitoje dalyje pasakojau, jog Meksika tikrai nėra laikoma saugia šalimi. Tada aprašiau visokius nemalonius nutikimus, nutikusius turistams. Tačiau taip pat ir raminau, sakydamas, jog blogiausia, kas gali nutikti standartiniams, o ne netinkamose vietose besišlaistantiems keliautojams, yra tiesiog apvogimas. O tai gali nutikti bet kurioje pasaulio vietovėje. Be to, sakiau, kad vietiniai dažniausiai yra geranoriški turistui. Ištikus bėdai, greičiausiai, padės, kuo gali.
Net ir policiją iškvies, jei tik paprašysite, nors ir siūlys to nedaryti, nes policija, anot jų, niekuo nepadės. Policininkai nėra moralūs žmonės, akcentuoja vietiniai. Anot jų, iškvietę policiją dėl tokių smulkių bėdų kaip vagystė, tik sugaišite laiką, nes niekas jūsų daiktų neieškos ir geriausiu atveju gausite popiergalį, liudijantį, kad, galimai, buvote apvogti. Žodžiu, Meksikos policijos apibūdinimas visiškai atitinka trečiojo pasaulio šalių apibrėžimus.
Jūsų telefonas, pinigai ar kitos netektys juos sujaudins tiek, kiek utėlę jaudina jūsų galvos odos jausmai.
Kodėl taip yra? Manau, atspėti nebus sunku. Daugybė policijos darbuotojų yra korumpuoti ir, tikėtina, grobį dalijasi su vagimi, tad jūsų telefonas, pinigai ar kitos netektys juos sujaudins tiek, kiek utėlę jaudina jūsų galvos odos jausmai. Taip yra, nes policininkų atlyginimai yra juokingai maži, kas ir skatina juos piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Tai sisteminė ir daugybė metų nesprendžiama Meksikos problema.
