„Pamačius jas lietuviškasis Puntukas atrodo tik kaip mažas liūdnas akmenukas“, – juokiasi šioje įspūdingoje vietoje lankęsis Dovydas Gaidamavičius.
Adršpadų-Teplicės nacionalinis parkas yra Lenkijos ir Čekijos sandūroje, nuo pasienio ruožo nutolęs kiek mažiau nei 10 km.
Programinę įrangą kuriančioje įmonėje dirbantis, tačiau labai daug ir dažnai keliaujantis Dovydas pasakojo apie šią ypatingą vietą sužinojęs iš kolegos:
„Bendradarbis minėjo, kad jam čia labai patiko. O aš tuo metu kaip tik planavausi 10 dienų kelionę į Kroatiją sau ir tėvams. Adršpadų-Teplicės uolos buvo pirmoji mūsų stotelė.“
Kelionė automobiliu iš Vilniaus iki uolų trunka apie 11 valandų. Dovydas teigia ją pradėjęs ne pačiu geriausiu laiku, nes išvykimo dieną reikėjo dirbti.
„Išvažiavome apie trečią valandą popiet, ten buvome naktį. Manau, protingiausia būtų išvykti anksti ryte. Kita vertus, atsikėlę kitos dienos rytą iš karto pradėjome savo žygį. Vaikštinėdami po uolas ir miškus, plaukdami laiveliu upe ten praleidome beveik visą dieną. Apylinkės tikrai vaizdingos ir laikas prabėga akimirksniu“, – pasakoja jis.
Legendines hobitų kelionių žemes primenančioje teritorijoje yra dvi „gyvenvietės“. Pirmoji yra arčiau Teplicės prie Metujos miestelio. Čia esančios uolos suformuotos šiltų, net ir šalčiausią žiemą neužšąlančių upeliukų. Todėl ir uolų pavadinimas čekiškai skamba Teplické skály – Šiltosios uolos.
Kai kuriose vietose tarpeklių plotis tarp uolų siekia vos 50 cm, tad stambesnio sudėjimo žmonės rizikuoja įstrigti.
Antroji „gyvenvietė“ vadinasi Adršpašské skalní město, išvertus pažodžiui – Adršpadų uolų miestas. Vietovardis Adršpadai yra vokiškos kilmės ir, pasak čia gyvenančių žmonių, kilęs iš Ebersbach – laukinio kuilio upelio. Abi uolų parko dalis jungiantis takas vingiuoja vaizdingu Vilko tarpekliu (ček. Vlčí rokle).
Dovydas teigia nesutikęs čia nei laukinių arklių, nei vilkų, bet būti liesam tikrai nepakenktų – kai kuriose vietose tarpeklių plotis tarp uolų siekia vos 50 cm, tad stambesnio sudėjimo žmonės rizikuoja įstrigti.
Pėdinant siaurais takeliais nejučia kyla įvairių svarstymų: o kas, jei dabar uolos dėl kokių nors priežasčių pajudėtų viena kitos link bent keletą centimetrų? Panašių minčių kelia ir uolų smaigaliuose mistiškai besilaikantys nemaži rieduliai.
Rodos, tik pūstels stipresnis vėjo gūsis ir aukštybėse esantis toks kukulis ims ir nuriedės žemyn... Turbūt todėl dauguma keliautojų laikosi nerašytos taisyklės ir daugumą įtartinai atrodančių riedulių simboliškai paremia kad ir ploniausia šakele.
Tiesa, vertinant objektyviai, uolos nėra labai aukštos – viso labo 80 metrų. Tad, jei jie į viršų kiltų palengva, nebūtų nieko baisaus. Tačiau dabar devyniasdešimties laipsnių kampu stačiai į dangų iškilusi uola priverčia galvą užversti gerokai aukštyn.
Beje, tą padaryti priežasčių yra ir daugiau. Adršpadų nacionalinis parkas yra saugoma teritorija dėl unikalios faunos – čia gyvena sakalas keleivis (lot. Falco peregrinus), pelėsakalis (lot. Falco tinnunculus), tulžys (lot. Alcedo atthis), lipikas (lot. Tichodroma muraria), kiti reti paukščiai.
Mes Lietuvoje jokių kalnų ar uolų neturime, tad matant tokius vaizdus psichologiškai pailsi žymiai greičiau nei voliodamasis Palangos paplūdimyje.
Iš žinduolių – taurieji elniai, šernai, lapės, barsukai, kiaunės. Dėl uolų daubose susidarančių šešėlių teritorijoje palankios sąlygos augti samanoms. Jų priskaičiuojama iki 250 rūšių, iš kurių 17 įtrauktos į Čekijos Raudonąją knygą.
Adršpadų nacionaliniame parke įrengti pėsčiųjų takai aiškiai pažymėti ryškiais mėlynais ženklais, pasiklysti beveik neįmanoma. Maršruto ilgis – 5,9 km, jam pereiti reikia mažiausiai trijų valandų. Tačiau, kaip jau minėjo Dovydas, vaizdingose apylinkėse yra ką veikti ir beveik visą dieną.
„Mes Lietuvoje jokių kalnų ar uolų neturime, tad matant tokius vaizdus psichologiškai pailsi žymiai greičiau nei voliodamasis Palangos paplūdimyje. Laipioji uolomis, grožiesi ežeriukais, landžioji pro tuos tarpeklius, svarstai, ką primena viena ar kita uola. Bevaikštant tikrai pavargsta kojos, bet atsigauna smegenys“, – šypsosi įtemptą protinį darbą dirbantis jaunas vyras.
Beje, ši graži lankytina teritorija yra strategiškai patogioje vietoje: iš Adršpadų galima keliauti apžiūrėti pačios Čekijos ir jos sostinės Prahos, visai netoli Vokietija ir Slovakija. Pats Dovydas tąsyk rinkosi kelią į pietus ir pervažiavęs Čekiją, Austriją ir Slovėniją, ilgiau atostogavo Kroatijoje.
Bevaikštant tikrai pavargsta kojos, bet atsigauna smegenys
Aplankyti parką balandžio-lapkričio mėnesiais galima nuo 8 iki 18 valandos, bilieto kaina suaugusiems – 70 Čekijos kronų (Kč) (maždaug 2,6 Eur), vaikams iki 15 m. ir studentams iki 26 m. – 35 Kč (maždaug 1,3 Eur).
Beje, 15 Kč (55 euro centus) kainuojantį bilietą teks pirkti ir drauge keliaujančiam šuniui. Su bilietu jis gaus ir maišelį išmatoms. Patys į tualetą pasistenkite nueiti prie kasų – trasoje jų nėra.
Taip pat pasiimkite vandens ir užkandžių. Ir, žinoma, apsiaukite patogiais batais – nors šalia didžiulių uolų atrodysite lyg nykštukas, juk vis dėlto nesate basomis visur lakstantis storapadis hobitas.
