Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
Malaizijoje draugiškai gyvena malajai, kinai, indai, tad būdami vienoje šalyje susipažinsite su visų trijų kultūra, paragausite skirtingų virtuvių patiekalų. Čia kaip toks paketas – keliauji į vieną šalį, įspūdžių gauni tarsi iš trijų.
Patekimo į šalį formalumai
Lietuvos piliečiai 90 dienų šalyje gali būti be jokių vizų, tik atvykstant į šalį nuo 2024 metų sausio 1 d. būtina užpildyti anketą. Taip, tikrai būtina.
Ar saugu keliauti Malaizijoje?
Oficiali LR Užsienio reikalų ministerijos pozicija – imtis saugumo priemonių. Ir rekomenduojama nevykti į patį Borneo salos pakraštį, Sabah valstijoje, nuo šiaurėje esančio Kudato iki Tavau miesto Sabah pietuose. Kiek supratau iš kitų europiečių klausimų diskusijų forumuose, tokius pačius perspėjimus skelbia ir kitų šalių ministerijos. Vietiniai, žinoma, vienbalsiai tikina, kad jų šalyje keliauti visiškai saugu.
Žinoma, viduryje nakties nesiblaškėme po nuošalius užkampius.
Mes tose nerekomenduojamuose lankyti kraštuose nebuvome, o visur kitur jautėmės visiškai saugiai, nepasitaikė jokių nemalonių ar nejaukių situacijų. Žinoma, viduryje nakties nesiblaškėme po nuošalius užkampius. Diskusijų forumuose taip pat nepastebėjau jokios informacijos apie Malaizijoje nukentėjusius turistus.
Kada keliauti?
Manau, keliauti čia verta ištisus metus, maloniausia – kai Europoje žiema ar vėlyvas ruduo. Malaizija netoli pusiaujo, tad oro temperatūra ten visą laiką panaši – 27–33 laipsniai šilumos dienomis, ir 26–20 naktimis.
Kiek kalbėjome su vietiniais, visi kviečia atvykti birželio, liepos mėnesiais – tada ir lietaus mažiau, Langkavio saloje keliais laipsniais vėsiau, nes sausį, tikino, ir jiems per karšta. Vasara čia iš tiesų populiariausias sezonas, dėl to ir turistinių paslaugų kainos pakyla, bet mano asmeninė nuomonė – kam vasarą grūstis į Aziją, kai ir Europoje puikus oras? Na, nebent dirbate tokį darbą, kad atostogauti galite tik vasarą.
Kai mes keliavome sausio mėnesį, beveik visur – ir žemyninėje dalyje, ir Borneo, ir kitose salose dienomis temperatūra buvo apie 30–32, naktimis – 24–26 laipsniai šilumos. Didelei mano nuostabai, karštis nevargino taip, kaip bijojau žvelgdama į prognozes. Gal tik Penango saloje jis jautėsi kiek labiau.
Turbūt gelbėjo tai, kad dienos dažnai būdavo debesuotos – taip, jei Lietuvoje labai laukiame pasirodant saulės, tai kai temperatūra kyla iki 30 laipsnių, jos kažkaip nesiilgėjome. Džiunglėse, pavėsyje, prie jūros karštis apskritai mažiau jaučiamas, o miestuose vis pasitaikydavo užeiti į kokią kondicionuojamą patalpą, važiuoti vėsiame automobilyje.
Borneo saloje sausis – tradiciškai lietaus metas. Bet kiek vėlgi teko girdėti iš vietinių, šylant klimatui tie skirtumai tarp sezonų vis mažesni. Tad per mūsų trijų savaičių kelionę palijo visur: ir Kvala Lumpūre, ir Borneo, ir Langkavio saloje.
Liūtys netruko ilgiau kaip valandą ir mums pasisekė, kad užklupdavo tokiu laiku, kai kelionei praktiškai netrukdydavo: arba naktį, arba kai užėjome į prekybos centrą, arba kai parplaukėme į lodžiją, arba kai sėdėjome terasoje ir laukėme vakarienės. Gal kiek daugiau lietaus teko Saravake (Sarawak), konkrečiai – Kučinge (Kuching). Matėme nuotraukose ir sausio pradžioje vandeniu užsemtus takus Saravako džiunglėse, skaičiau apie potvynius kažkur Sandakano apylinkėse, bet mums to patirti neteko.
Kada tikrai nesiūlyčiau keliauti į Malaiziją – tai per kinų Naujuosius metus. Ši tauta labai gausi, kai jie pradeda keliauti, kitiems vietos tiek keliuose, tiek visose transporto priemonėse mažai lieka. Taip pat abejočiau, ar keliauti į musulmonišką šalį per ramadaną.
Ką ten veikti?
Kaip jau ir minėjau pradžioje, Malaizija gali įtikti įvairaus poilsio gerbėjams: ir besidomintiems miestais bei muziejais, ir norintiems pakeliauti po džiungles, ir neįsivaizduojantiems atostogų be gulėjimo paplūdimyje. Žinoma, jei domina tik paplūdimiai, tikrai neverta keliauti per pusę pasaulio, panašių ir net gražesnių galima rasti ir Europoje.
Žinoma, jei domina tik paplūdimiai, tikrai neverta keliauti per pusę pasaulio.
Galima kopti į Kinabalu kalną Borneo saloje, bet vėlgi – kalnų yra ir arčiau. Tačiau sudėliojus visą komplektą – miestai, džiunglės, paplūdimiai – tai yra labai smagus atostogų paketas, ypač kai Europoje šalta. Daug džiaugsmo čia patirs ir augalų bei gyvūnų mylėtojai – jų čia yra daug ir įvairių. Na, o iš gyvūnų, mano nuomone, įspūdingiausi – orangutanai.
Koks ten maistas?
Pigus ir dažniausiai skanus. Kaip jau minėjau, rasite ir malajų, ir kinų, ir indų maisto. Valgyti galima ir restoranuose, ir tiesiog gatvėje – kas ruošia maistą čia pat už prekystalio, kas turi kokį kioskelį. Vakarais miestų gatvėse atgyja night market, kur pasirodo daugybė prekiautojų maistu: daržovės, žuvies ir jūros gėrybių patiekalai, vištiena – viskas šviežia, čia pat gaminama.
Nežinau, ar Lietuvos tarnybos jiems visiems (na, ar bent daliai jų) išduotų leidimus verstis tuo, kuo jie verčiasi, bet net ir po vakarienei valgytų jūros gėrybių tokiame night market‘e su sveikata problemų neturėjome. Kainos – nuo 10 ct už patiekalą gatvėje iki nežinau kiek prabangiame restorane.
Kaip ir visur Azijoje populiarūs ryžių, makaronų patiekalai, taip pat – žuvis, jūros gėrybės, vištiena. Kinų restoranuose gausite ir kiaulienos, jautienos, antienos. Žodžiu, maisto tikrai galima rasti pagal savo skonį. Yra ir picerijų, ir McDonald's.
Vaisių įvairovė – didžiulė. Be jau žinomų: ananasų, mangų, papajų, drakono vaisių, vynuogių, bananų – daugybė kitokių, kurių net pavadinimų neįmanoma prisiminti. Tiesiog bandydavome išsiaiškinti, kaip jie valgomi, pirkdavome ir ragaudavome.
Alkoholio mėgėjams Malaizijoje būtų kiek sunkiau, nes jo rasti pavyks toli gražu ne kiekviename restorane, o vynas ir brangus palyginus su maisto kainomis. Tiesa, galima paragauti vietinės gamybos ryžių vyno. Alaus galima gauti dažniau ir pigiau. Alkoholio gerbėjai lengviau galėtų atsipūsti, tiksliau – ramiau pakelti taurę Langkavio saloje – duty free zonoje.
Kaip atvykti?
Lietuviams pagrindiniai vartai į Aziją – Stambulo oro uostas. Mes irgi skridome per jį. Buvo ir daug vidinių skrydžių, kai kurie jų trukdavo tik 40 min., be mūsų nedideliame lėktuve būdavo dar kokie 5–10 žmonių. Per 19 dienų kelionę suskaičiavome 11 skrydžių, iš kurių keturi: Vilnius–Stambulas–Kvala Lumpūras ir atgal, kiti 7 – po Malaiziją.
Keliauti su agentūra ar savarankiškai?
Čia jau kaip kam patinka. Kadangi mes neturėjome laiko suplanuoti kelionę, užsakyti visas nakvynes ir viešbučius, kreipėmės į kelionių agentūrą ir adaptavome jų siūlomą maršrutą pagal savo norus. Agentūra per savo partnerius Malaizijoje užsakė visus vidinius skrydžius, dalį viešbučių, pervežimus iš oro uosto į viešbučius, kelias ekskursijas po miestus ir džiunglėse, tačiau pasilikome nemažai laiko ir savarankiškai pažinti šalį.
Jei turite laiko, viską galite susiorganizuoti ir patys. Kainuos, manau, tikrai pigiau nei agentūros siūlomas variantas: nakvynė brangiai neatsieis, ją iš oro pasiekti ir važinėti miestuose patogu su Grab (toks vietinis Bolt variantas), lyginant su taksi jų kaina perpus mažesnė.
Žinoma, keliaujant savarankiškai reikia turėti vietinę SIM kortelę (jei keliausite ir po Borneo, rekomenduojama CELCOM, mes už mėnesio, berods, 50 GB sumokėjome 17 eurų), ją galite įsigyti oro uoste arba mieste.
Atsiskaitinėti galima banko kortele, žinoma, už gatvės maistą mokėti teks grynais, jų prireiks ir turguose. Malaizijos rinito kursas – 5 MYR už 1 eurą. Čia toks geras kursas. Atvykę iškart išsikeitėme šiek tiek grynųjų oro uoste, kursas buvo 4,5 MYR už 1 eurą.
Beje, Malaizijoje naudojami angliško tipo elektros lizdai, turėkite tai omenyje ir pasirūpinkite adapteriais.
Kur keliauti ir ką pamatyti?
Čia jau asortimentas labai platus. Galite susidaryti maršrutą pagal savo norus.
Mūsų kelionės planas:
- pirma diena – skrydis;
- antra–ketvirta dienos – Kvala Lumpūras;
- penkta diena – Brunėjus
- šešta diena – kelionė iš Brunėjaus į Mulu, pirmasis žygis Mulu džiunglėse;
- septinta diena – Mulu;
- aštunta diena – pusdienis Mulu, vakarienė jau Kučinge;
- devinta diena – Bako nacionalinis parkas;
- dešimta diena – Semenggoh Wildlife Centre, vakare skrydis į Kota Kinabalu;
- vienuolikta diena – Kinabalu parkas;
- dvylikta diena – Kota Kinabalu;
- trylikta diena – skrydis į Penango salą, ekskursija po Džordžtauną;
- keturiolikta diena – Penangas;
- penkiolikta diena – skrydis į Langkavį;
- šešiolikta, septyniolikta diena – poilsis Langkavyje;
- aštuoniolikta diena – po pietų skrydis į Kvala Lumpūrą;
- devyniolikta diena – labas rytas, Vilniau!
Kas labiausiai patiko, paliko didžiausią įspūdį? Mulu parkas: vaikščiojimas po džiungles, urvai, plaukimas upėmis – kažkoks labai geras buvimas ten. Taip pat – Semenggoh Wildlife Centre, susitikimas su orangutanais jų aplinkoje.
Ko atsisakyčiau – Kota Kinabalu miestas pasirodė gana nykus, iš išvykos į Kinabalu parką taip pat daugiau tikėjausi.
Daugiau kelionių nuotykių rasite tinklaraštyje „Po kelionės“
