Taip ruošiama žemė aliejinių palmių plantacijai: iškerti mišką, jį padegi ir tada sodini palmes. Sugalvojau pradėti projektėlį menu papasakoti apie tai, kas vyksta. Taip gimė „Splash & Burn“. Bendradarbiauju su Indonezijos organizacija „Orangutan Information Centre“, kuri atsodina miškus.
Vietinių žmonių nuomonė apie palmių aliejaus industriją yra dvejopa. Viena vertus, stipri propaganda spaudoje, kur palmių aliejus vaizduojamas tik kaip ekonominis išsigelbėjimas, tad daugelis laikosi požiūrio, kad tai jų vienintelis būdas pragyventi.
Tačiau kiti supranta žalą gamtai, ypač vyresnės kartos žmonės, kurie matė savo šalį keičiantis per pastaruosius 40 metų, per kuriuos buvusi tropinio rojaus sala virto tiesiog didžiuliu ūkiu. Jie mato, kad gyvenimo lygis nelabai išaugo, žmonės netapo laimingesni, tiesiog yra daugiau palmių aliejaus ir mažiau miškų. Kaip ir visur pasaulyje, čia darosi vis šilčiau – šalyje, kurioje jau ir taip pakankamai šilta. O plius dar smogas paskutinius 20 metų. Beveik kiekvienoje šeimoje yra smogo paveiktas žmogus – sergantis vėžiu, plaučių uždegimu.
Jie mato, kad gyvenimo lygis nelabai išaugo, žmonės netapo laimingesni, tiesiog yra daugiau palmių aliejaus ir mažiau miškų
Dirbu ir prie kito projekto Sumatros saloje, kur situacija kritinė: prieš porą metų ten atrasta nauja orangutanų rūšis, ir būtent jų gyvenamoje teritorijoje statoma hidroelektrinė. Statybos jau pradėtos, keliai tiesiami, miškai pjaunami, bet norime, kad tą projektą valdžia atšauktų. Gamtosaugininkai siekia tą vietovę įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir taip ją apsaugoti. Nupaišiau orangutanus ant užtvankos prie krioklio, o dabar su kolegomis apie tai kuriame trumpą filmą.
Darnaus vystymosi tikslai yra labai aktualūs, jie tarsi tarptautinė konstitucija – vienintelė, kurią turim. Esame vienas pasaulis, viena bendruomenė ir turime būti atsakingi už savo veiksmus ir savo įtaką vieni kitiems bei suprasti, kad nesame nei blogesni, nei geresni nei žmogus Jemene ar ūkininkas Indonezijoje. Privalome suvokti, kaip prie visko prisidedame, kokią įtaką darome, ir stengtis tai pasukti į geresnę pusę. Būtina kelti klausimus, į kuriuos žmonės norėtų patys sau atsakyti: ką aš darau, kokia mano įtaka aplinkai, žmonėms, miškams? Prie kokios ateities noriu prisidėti savo veiksmais?
Žmonės į gamtos apsaugą dažnai nekreipia dėmesio, nes apie tai galvoti nemalonu. Gyvename laikais, kai turime viską, ko mums reikia. Galime pragyventi ir su mažiau. Nebegalime pakeisti to, kaip užaugome mes. Bet yra karta, kurie auga dabar, ir tai, kas šiuo metu vyksta, darys didžiulę įtaką jų gyvenimui. Bet koks pokytis, kurio imsimės nuo šiandien iki savo gyvenimo pabaigos, turi būti sąmoningas sprendimas pasikeisti. Dabar yra kritinis momentas istorijoje.
Dabar yra kritinis momentas istorijoje
Kad ir kokia beviltiška atrodo klimato krizės situacija ir pasaulinė ekologijos problema, yra daug vietos optimizmui matant, kaip tai svarbu jauniems žmonėms, kurie suvokia, ką daro ir ką nori daryti. Štai matome tūkstančius moksleivių, Paryžiaus gatvėse kalbančių apie klimatą, atšilimą, gamtosaugą – tai yra mega cool! Labai smagu matyti jaunąją kartą, besidominčią tuo, kas svarbu.
Šis tekstas publikuotas leidinyje, iš darnaus vystymosi ir vystomojo bendradarbiavimo perspektyvos pristatančiame globalius Lietuvos žmones pasaulyje. Daugiau įdomių istorijų apie lietuvius, dirbančius užsienyje ir prisidedančius prie įvairių pokyčių pasaulyje, rasite čia
