Vieni keliaudami rašo, kiti rašydami keliauja... Aprašyti įdomiai kelionę reikia įgūdžių, o jie neateina iš karto, todėl „primušti“ ranką galima tik ją lavinant. Kur keliauju, ten mano tikslas tvarkingai vesti dienoraštį. Grįžus, tik nedidelę dalį užrašų panaudoju rašiniams, tačiau esu įpratęs skaityti mintis tarp eilučių. Tiesiog pasidėjus prieš akis „Itineraria annotato“ – taip senovės romėnai vadindavo kelionės aprašymus, savaime prieš akis iškyla neaprašyti kelionėje nuotykiai. Šį kartą jie apie Maltą.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Žydrasis langas |
Būsiu atviras, vykti į šią šalį bijojau. Prieš metus viena pažįstama šeima keliavo į Maltą ir ten patyrė didelę bėdą – jiems iš viešbučio, su visais dokumentais ir pinigais buvo pavogtas seifas. Tiesiog tvarkingai atrakino viešbučio kambario duris, atsuko varžtus, laikančius nedidelį spintinį seifą ir įsidėję į lagaminą išsinešė. Lietuviai tai pastebėjo ne iš karto, o tik po kelių dienų, kuomet baigėsi smulkioms išlaidoms skirti pinigai.
Kuomet Maltoje atvykome į Bugibos miestelio „Coral“ trijų žvaigždučių viešbutį, pirmiausiai patikrinau kambario seifo stovį. O jis, keturiais varžteliais pritvirtintas prie spintos fanerinės nugarėlės. Šioji tiesiog jau atvipusi, tik imk ir užsinorėk, tą seifelį išsinešti. Be abejo, nežinant visų smulkmenų galima pamanyti, kad tai patikima jūsų vertybių saugykla. Tačiau tai apgaulė, tiesiog spąstai išvilioti jūsų brangenybes, bet be viešbučio nesąžiningų darbuotojų pagalbos, vargiai ar kas galės tuo pasinaudoti. Gulėdamas jau ant kietų uolų pajūryje, kuriu sąmokslo teoriją. Mūsų viešbutyje kambarinėmis dirba dvi ukrainietės, jos draugiškos ir lengvai bendraujančios rusų kalba. Galbūt, kažkas, aname apiplėšime, pasinaudojo neapdairių, gal iš Rytų Europos emigrantų darbuotojų patiklumu ir patekę į viešbučio kambarį išnešė seifą. Kaip ne kaip, bet po metų bylinėjimosi Europos teismuose, anai šeimynai pavyko atgauti 80% turtinės žalos. Rašau tai, kad keliaudami būtumėt atsargūs panašiose situacijose.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Po mumis Kalipsės ola, kur buvo laikomas Odisėjas |
Po paskutinės kelionės į Egiptą, kuomet subankrutavo „Novus Orbis“ kelionių agentūra ir nuplaukė už kruizą Nilu visi pinigėliai, ėmiau agentūromis nebepasitikėti, o šioje kelionėje visi finansiniai pavedimai vyko internetu, todėl atvykus į Maltą buvau pasiryžęs laukti įvairiausių netikėtumų. Kolegė aplankiusi Maltą sakė, tai graži ir įdomi šalis, tačiau su nenuspėjamais posūkiais čigoniškoje erdvėje. Kaip bebūtų keista, viskas šįkart vyko sklandžiai ir be priekaištų. Nepasitikėjimas visais aplinkiniais ir patirtais įgūdžiais kelionėse, grįžo į savo vėžes.
Malta, tai salų valstybė Viduržemio jūroje, kuri yra tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos, o bendras plotas tik 316 km². Tai tikras civilizacijų katilas: čia gyveno finikiečiai, romėnai, arabai, normandai, ispanai, XVI a. Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ordinas, prancūzai ir XIX a. Malta tapo Britų imperijos dalis. Maltiečių kalba yra kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, kai kas iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.
Žmonėms, kurie domisi fortifikacijomis ir požeminiu paveldu, Malta – tai tiesiog klondaikas... vieta, kurioje pasigardžiuojant rysite kiekviename žingsnyje sutinkamus šios srities skanėstus. Kur besidairysi, ten gynybiniai pakrančių bokštai, kurie pradėti statyti prie didžiojo Maltos ordino magistro Alof de Vignacourt‘o XVII amžiaus pradžioje ir laikui bėgant apjuosė visas salas. Pakrantėse tarp bokštų, ištisų gynybinių sienų nebuvo, tačiau Maltos miestai, tai tvirtovės tvirtovėje, nes visi čia užkariautojai šiuos fortus patobulindavo ir palikdavo savo žymę. Netgi britai, kurie salą paliko tik 1964 metais, kuomet Malta paskelbė nepriklausomybę, senovinių tvirtovių sienose pristatė ilgalaikius ugnies taškus – lizdus kulkosvaidžiams.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Hagar Qim šventykla |
Unikalios yra Maltos neolito amžiaus megalitų šventyklos. Aplankyti Džgantijos šventyklą, kuri įtraukta į Guinnesso rekordų knygą kaip seniausias žmonijos istorijoje sukurtas statinys, galima Gozo saloje. Manoma, kad ji statyta 3600 m. pr. Kr. ir laikoma, jog Džgantijos šventykla už Cheopso piramidę senesnė visu tūkstančiu metų. Hal Saflynio požemis arba Hypogeum šventykla yra vienintelė pasaulyje priešistorės požeminė šventykla. Visi šie paminklai yra įtraukti UNESCO kultūros paminklų sąrašą.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Šv. Pauliaus katakomba |
Maltos katakombos įtrauktos į garsiausių pasaulio katakombų dešimtuką, todėl save gerbiantis požemių tyrėjas – „digeris“ būtinai privalo aplankyti Rabato šv. Pauliaus ir šv. Agotos katakombas, kurios taip pat UNESCO saugomas objektas. Lotyniškai catacumbae reiškia požemines kapines, labirintus ar slaptavietes. Kuomet 30 mūsų eros metais kilusi audra prie Maltos krantų pribloškė šv. Pauliaus laivą, saloje apsistojo pirmieji krikščionys. Grotoje, virš kurios šiandien stovi bažnyčia, šv. Pauliaus slapstėsi nuo romėnų, jis saloje praleido tris mėnesius, čia įkūrė bendruomenę ir skelbė evangeliją. Lankytojams leidžiama apžiūrėti tik trečdalį visų katakombų, krikščioniškojo periodo požemines kapavietes.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Valeta |
Maltos sostinę Valeta nusprendėme aplankyti pirmąjį vakarą ir pasižiūrėti kaip ji atrodo apšviesta naktį. Turiu pastebėti, kad nusivylėme. Jau dešimtą valandą vakaro, tiesa, savaitės viduryje, buvo tuščia ir nyku. Apšviesta dalis gynybinės sienos ir tik bažnyčių kryžiai, tokio vaizdo kurį teko matyti reklaminiuose bukletuose nepamatėme. Žmona guodė, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis galbūt čia viskas sutviska... bet tai manęs nešildė. Valetoje gyvena tik 7 tūkstančiai gyventojų, todėl kiek bežiūrėjau į namų langus niekur nemačiau degančios elektros šviesos.
Valetos miestas įkurtas 1566 m. joanitų ordino magistro Jean Parisot de la Valette, todėl jo garbei jis pavadintas Valeta. Daugiausia pastatų sostinėje pastatyta vėliau, šv. Jono Jeruzaliečio riterių arba Maltos riterių ordino valdymo metu. Dėl bastionų, ravelinų, baroko stiliaus pastatų grožio 1980 m. visas miestas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o Malta vadinama unikalia sala – muziejumi po atviru dangumi. Apsilankymas Valetoje dieną – visai kitoks, visur knibžda žmonės, lauko kavinėse pilna lankytojų, didžioji dauguma jų turistai, groja gatvės muzikantai ir sklinda malonūs užkandžių kvapai.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Sostinės krantinės |
Valetos tvirtovės bastionuose įrengti Barrakka sodai – tai žalios oazės, nuo kurių atsiveria nuostabus vaizdas į įlanką su kruiziniais, beveik ranka pasiekiamais laivais, atplukdžiusiais šimtus keliautojų pasidairyti po šią unikalią Viduržemio jūros kertelę. Po įlankos fiordus nardo vietinės maltiečių valtelės luzzu, jose dairosi turistų galvos, stebinčios unikalioje gamtinėje padėtyje įsikūrusią Valetą, apsaugotą iš trijų pusių vandens.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Tolumoje Šv. Pauliaus sala |
Keliautojus perspėsiu, kad Malta, tai ne ta šalis, kur galėsite drybsoti prie jūros, paplūdimiai čia minimalūs ir tie mokami. Pakrantės uolėtos, tačiau kokios jos žavios – skardžiai, arkos, olos, bet visą tai teks pamatyti keliaujant po salas. Turizmo industrija čia puikiai suorganizuota, o lankytinų objektų užteks visai savaitei. Tiesa, skirkite poilsio dienelę kitą, kad susigulėtų patirta informacija jūsų „personaliniame kompiuteryje“ ir galėtumėte ištrinti nekokybiškas nuotraukas, paliekant vietos geresnėms.
 |
| Gerimanto Statinio nuotr./Saulėlydis |
Nuostabi buvo kelionė į Maltą, nes joje niekas nesugadino nuotaikos, niekas nebandė apgauti, žmonės šypsojosi ir netgi keliaujančius pėsčiomis bandė pavežti... neįsiveržė ugnikalnis, kuris galėjo sustabdyti lėktuvų skraidymą virš Europos, nepavogė iš kambario seifo, nesubankrutavo „Ryanair“ kompanija ir netgi susiradome gerų draugų. O galėjo viso šito nebūti, tiesiog kiekviena kelionė yra tarsi loterija. Kuomet ji pasiseka, pamiršti prieš tai buvusios kelionės negandas ir sugrįžta pasitikėjimas savimi bei kelionių galia – gydyti visas ligas, kiek fizines tiek dvasines.
