– Kaip susiklostė, kad jau greitai bus treji metai kaip gyveni Maltoje?
– Vieną žiemą grįžęs į gimtuosius Druskininkus Kalėdoms iš Glazgo (ten studijavau ir pora metų dirbau marketingo vadybininku keliose kompanijose) susipažinau su savo dabartine drauge Emilija. Susitikom vos keletą kartų, tačiau jau po kelių mėnesių bendravimo per atstumą ji iš Lietuvos atsikraustė gyventi pas mane. Kitą žiemą šventes sutikome Las Palmase, Ispanijoje. Buvo taip šilta, kad maudėmės jūroje, tai daryti žiemą atrodė neįtikėtina.
Ten praleista savaitė atgaivino seniau kirbėjusią mintį apie judėjimą kažkur kitur. Grįžę po atostogų jau kitą dieną nusprendėme tai įgyvendinti. Svarbiausi kriterijai buvo, kad šalis būtų Europoje, ten būtų kalbama angliškai ir šilta. Malta tai atitiko idealiai. Per pora savaičių nutraukėme kontraktus, sutvarkėme visus išvykimo reikalus ir nusipirkome tiesioginius bilietus į vieną pusę, kurie, beje, kainavo po devynis svarus.
– Ką būtinai rekomenduotum pamatyti, patirti Maltoje? Koks turistinis objektas čia yra pervertintas, o gal yra vietų, kurių niekas nežino?
– Būtinai rekomenduoju pasimaudyti Žydrojoje lagūnoje (angl. Blue Lagoon), atsigerti kokteilio iš ananaso vos 3,5 kvadratinių kilometrų dydžio Comino saloje be automobilių ir nuolatinių gyventojų.
Iš tiesų, visi „gamtiniai“ objektai verti dėmesio – nuo raudonojo smėlio Għajn Tuffieħa paplūdimio iki natūraliai susiformavusio Šv. Petro baseino (angl. St. Peter's Pool), nuo geriausiu Gozo salos paplūdimiu vadinamos Ramlos įlankos (angl. Ramla Bay) iki tarp dviejų skardžių įsiterpusio Wied il-Ghasri – jūros įlankėlės, virtusios upe.
Norint išvengti balagano pagrindiniuose pliažuose sezono metu, verčiau į juos važiuoti vakarop arba rinktis atokesnius kampelius, prie kurių reikėtų pavažiuoti automobiliu ar motoroleriu (eismas vyksta kairiąja kelio puse). Mes vasaros savaitgalius dažnai leidžiame prie Baltųjų uolų (angl. White Rocks), kur visą dieną gali sau ramiai gulėti ant akmens pakrantėje, vietos bus pilna bet kada.
Už 30 metrų nuo vandens yra tarsi iš filmo „iškirpta“ apleista daugiabučių namų gyvenvietė su įspūdingais grafičiais. Patarčiau žemėlapyje ieškoti mažiukų užkampėlių su žydru vandeniu, kuriuos norint pasiekti, reikia įdėti šiek tiek daugiau pastangų. Paprastai ten, kur viešasis transportas prie pat nepriveža, žmonių yra mažiau arba visai nėra. Tačiau galiu pasakyti, kad paplūdimiai, nors ir maži, čia poilsiautojais paprastai būna „užkimšti“ netgi mažiau nei Palangoj.
Pervertintu pavadinčiau naktinio gyvenimo rajonėlį Paceville, kuriame neįžvelgiu nieko daugiau kaip pora ryškiau apšviestų gatvių su keletu naktinių klubų ir kaljano barų (angl. hookah lounge). Kaip vakarėlių centras man jis atrodo per mažas.
– Kokiu metų laiku Maltą verta aplankyti labiausiai?
– Tikra vasara čia tęsiasi nuo gegužės mėnesio pabaigos iki spalio mėnesio pabaigos, temperatūra visada sieks 24 laipsnius šilumos. Liepą, rugpjūtį ir didžiąją dalį rugsėjo paprastai yra baisiai karšta – saulėje temperatūra gali siekti 40 laipsnių šilumos, todėl vidurdienį sutiksi tik perkaitusius turistus, daugelis iš patalpų nesijudina iki pat vakaro.
Norint patirti tikrąją Maltą, Maltą kaip vasaros atostogų kryptį, labiausiai rekomenduočiau čia vykti birželio pradžioje, tuo metu yra pakankamai šilta, bet ir nereikia „mirti“ ir karščio, galima išbandyti visus Viduržemio jūros salos teikiamus malonumus.
Nuo pasiplaukiojimų vandens transportu: kruizu, valtimi, vandens motociklu iki maudymosi, nardymo. Nardymo vietos, beje, yra vienos iš įspūdingiausių Europoje.
Nardymo vietos Maltoje yra vienos iš įspūdingiausių Europoje.
Rudens rudeniu tikrai nepavadinsi, oro temperatūra svyruoja nuo 24 iki 30 laipsnių šilumos. Pirmaisiais atsikėlimo metais čia esu maudęsis ir žiemą, tačiau dabar, po aklimatizacijos, negalėčiau. Vykstant į Maltą pavasarį, maudytis nešalta bus ir balandį.
Jei yra svarbiausia šiltas oras (vidutinė žiemos temperatūra – 14 laipsnių šilumos) ir mažas turistų skaičius, čia patiks ir „šaltuoju“ metų laiku. Viso žiemos sezono metu gali būti labiau vėjuota, gal ir susidarys pora lietingų savaičių. Lietus, lyginant su Lietuva ar Jungtine Karalyste, nėra gausus, tačiau dėl salos mažumo, gatvių ir šaligatvių siaurumo, nutekėjimo sistemos ne visada pajėgia „susitvarkyti“ ir su nedideliu kritulių kiekiu, gali likti šlapias nuo pravažiuojančių automobilių.
Yra tekę patirti pora stipresnių audrų, kuomet verslininkams teko remontuoti arba iš naujo statyti ne vieną Sliemos pakrantėje buvusį restoraną, o gatvėse šokinėjo bangų išmestos žuvys. Pasitaikydavo „prekeivių“, kurie jas surinkę mėgino parduoti.
– Ar šalis jau kenčia nuo per didelio turistų skaičiaus?
– Palyginus su Barselona, kur neseniai teko gyventi, arba Paryžiumi, kur net žiemą situacija atrodo blogiau nei čia vasarą, Malta yra ramybės oazė. Vaikštinėdamas Valetoje ne savaitgalio metu žiemą, pasijusi lyg mieste būtum vienas!
– Regis, šios šalies politikų sprendimai stipriai remiasi religija, Malta yra vienintelė ES šalis be išimčių draudžianti abortus. Kiek religija yra svarbi paprastiems žmonėms, kuo jų religingumas pasireiškia?
– Žvelgiant iš šalies, vietiniai religiją labiausiai sieja su tradicija, pompastiškomis šventėmis, tapusiomis pagrindiniais socialiniais renginiais, o ne su kokiu nors gilesniu išgyvenimu. Čia kiekvienas miestas, kaimelis turi savo globėją, kurio dieną (festa) mini iškilminga procesija (jos priešakyje bent 8 žmonės neša natūralaus dydžio patrono statulą), lemputėmis dekoruotomis bažnyčiomis, namų balkonuose išstatytais šventųjų portretais ir leidžiamais konfeti, pučiamųjų orkestrais (tokį kiekvienas kaimas turi mažiausiai po vieną), net pusvalandį trunkančiais tikrai įspūdingais fejerverkais.
Galima sakyti, kad gegužės–spalio mėnesiais šios šventės vyksta bene kiekvieną savaitgalį, kai kurios trunka ir savaitę.
– Papasakok apie vietinius gyventojus. Kokie jie, koks jų charakteris?
– Man patinka, kad žmonės čia nėra susikaustę. Jei norisi atsivėsinti, laisvai įšoka į vieną iš pakrančių, kad ir eidami mieste, šioje saloje jūra greitai pasiekiama iš bet kur. Dėl lėtesnio gyvenimo tempo, visiško atsipalaidavimo čia nuolat tvyro atostogų dvasia, tačiau tai ne visada pakelia nuotaiką.
Pavyzdžiui, gali sutarti su santechniku, kad jis ateis ryt 10 valandą ryto, bet po kokių penkių neprisiskambinimų gauni žinutę, kad visgi pasirodys kitą savaitę, o iš tikrųjų – po mėnesio.
Kai kurie vietinių poelgiai yra išties nesuprantami, pasaulyje niekas taip kvailai nesielgia, o jie tai daro rimtu veidu. Maltiečiai laisvai užstato tavo garažo duris ir išeina kažkur pusvalandžiui.
Paklausti, ką čia daro, dar supyksta, kad neleidi jiems savo reikalų susitvarkyti. Čia dažnai gali pabusti nuo mašinos signalo, kuriuo bandoma prisišaukti kito automobilio šeimininką. Jei po nakties rasi savo automobilio dureles apibraižytas, žinok, kad į jas „šiek tiek“ atsiremti yra normalu. Vietiniai į savo transportą per daug net neinvestuoja – vis tiek nėra prasmės.
Ir darbe, ir ligoninėje, ir banke jaučiamas neskubėjimas. Visur, bet tik ne kelyje, kur dauguma kažkodėl tampa bepročiais. Vairavimo etiketas, visiškas kelių eismo taisyklių nepaisymas ir triukai čia labiau primena laukinius vakarus. Daugelis labai mėgsta visur važiuoti su mašina.
Iki darbo 10 minučių kelio pėsčiomis? Parduotuvė, regis, už kampo? Jiems kažkodėl atrodo patraukliau 40 minučių ieškoti, kur pasistatyti automobilį, nei paprasčiausiai nueiti.
– Ar lengva svetimšaliams susirasti darbą? Koks požiūris vyrauja į imigrantus?
– Visoje saloje pilna tarptautinių įmonių, tad susirasti darbą turint išsilavinimą ir mokant anglų kalbą nėra sunku. Kartais sutinku ir vos angliškai kalbančių užsieniečių, tačiau dirbti „ofisinį“ darbą tai jiems netrukdo. Kadangi šalyje klesti internetinių lošimų (angl. iGaming) industrija, kompanijose reikalingi vokiečių, švedų, norvegų, tų pačių Baltijos šalių kalbą mokantys darbuotojai.
Pats dirbu skaitmeninės rinkodaros vadybininku vienoje italų kompanijoje. Italai, mano akimis, yra labai atviri. Jiems atrodo, kad jei kartu dirbame, tai ir savo patirtimi, įvairiais išgyvenimais, net jei tai šeimos problemos, galime pasidalinti.
Iš pradžių tai gali pasirodyti neįprasta, tačiau toks bendravimas kur kas įdomesnis nei visko slėpimas.
