Tai yra konkurso „Mano AUTOstogos!“ straipsnis. 15min kartu su vienu didžiausių keltų operatorių Europoje DFDS skelbia istorijų konkursą. Dalinkitės savo kelionių automobiliu pasakojimais ir laimėkite neeilinį prizą – „viskas įskaičiuota“ bilietus į Švediją arba Vokietiją. Daugiau: https://www.15min.lt/n1517352
Nakvynės vieta buvo užsakyta per booking.com svetainę, vietą susiradom greitai. Piotrkowska 12 apartamentai lūkesčius atitiko, švaru, šilta ir jauku. Pats pastatas senas, laiptinėje jautėsi tas pelėsių ir senų namų kvapas, bet butas suremontuotas, gaivus, kvepiantis ir su nostalgišku vaizdu į miestą.
Pagrindinis kelionės tikslas – grupės „Twenty One Pilots“ koncertas, kuris vyko „Atlas Arenoje“ (al. Bandurskiego). Arenoje koncertavo daugybė muzikos grandų ir žvaigždžių – „A–Ha“, „Depeche Mode“, Rogeris Watersas, Shakira, Rihanna, Stingas, „Muse“, „Iron Maiden“, „Scorpions“.
Birželio 26 dieną Arena švęs savo dešimtmetį, kainavusi 80 milijonų ir talpinanti apie 13 000 žiūrovų, padovanojusi įspūdingą reginį Lodzės gyventojams ir ne tik – teko išgirsti kalbančius slovakiškai, čekiškai, angliškai, rusiškai ir lietuviškai.
SOLD OUT! Skelbė užrašas tiems, kurie nesidomėjo, kada bilietai bus prekyboje ir nesiruošė tam iš anksto. Kas jie – „Twenty One Pilots“? Besidomintys muzikiniu pasauliu žino, kad tai labai populiari amerikiečių grupė iš Kolumbo, kuri susikūrė 2009 metais, išleido penkis studijinius albumus. Ketvirtasis albumas „Blurryface“ grupei ypač sėkmingas, užkariavo topų viršūnes, susilaukė daugybės pagyrimų iš muzikos kritikų.
Dainai „Stressed Out“ jaučiu ypač šiltus sentimentus, nes man visada primena mūsų pirmąją kelionę į koncertą, vykusį Taline, kurios metu teko patirti begalę nuotykių ir ypač puikių potyrių.
„Wish we could turn back time, to the good old days“ – norėčiau sugrįžti atgal, į senus gerus laikus. 2015 metais šią dainą grojo visos radijo stotys ir visos mūsų kelionės metu teko jos klausytis n kartų. Ar galėjau tuomet žinoti, kad tos dainos atlikėjus pamatysiu gyvai ir dalyvausiu jų koncerte? Ech, tas nenuspėjamas gyvenimas.
Grupės nariai – Tyleris Josephas (vokalas, pianinas, klavišiniai, sintezatorius) ir Joshas Dunas (būgnai) – tai vaikinai su savitu muzikos stiliumi, originalūs, vengiantys banalumo, jų kiekviena daina tarsi įdomi istorija.
Specialūs efektai, staigmenos didžiulei fanų miniai, nepakartojami triukai ir nuostabus dainų atlikimas vakarą pavertė ne-pa-kar-to-ja-mu! Grupė sukūrė fantastišką reginį savo gerbėjams, pabandykite įsivaizduoti Macklemore & Ryan Lewis specialius efektus, Jean Michel Jarre lazerinį šou, Adams Bryan profesionalumą, Lenny Kravitz plastiškumą ir galbūt gausite kažką panašaus.
Koncerto pabaigoje grupės vokalistas su ašarom akyse tarė: „Aš noriu, kad jūs tai išgirstumėt, šis koncertas buvo geriausias, kokį aš galiu prisiminti!“
Pabuvoti pasaulinio lygio koncerte būtina, kad pajustum gyvenimą, pasikrautum energetiškai keliems mėnesiams į priekį, atsikratytum liūdesio ir neramių minčių. Ir nereikia bijoti nei amžiaus, nei nuovargio, nei kelionės. Tokie koncertai ne tik jaunuoliams!
Patarimai keliaujantiems į koncertus Lenkijoje – jeigu norėtumėte įsigyti grupės drabužių ar suvenyrų – turėkite su savimi grynųjų pinigų – zlotų. Mes čia smarkiai pralošėm, ir mano didžioji gerbėja dukra neatsivežė iš koncerto grupės atributikos, nes kortelėmis atsiskaityti nebuvo galimybės, o koncerto pabaigoje, kai pagaliau pavyko gauti zlotų, viskas buvo išparduota. Tai buvo vienintelis šios išvykos minusas ir nesusipratimas.
Kita diena buvo skirta miesto pažinimui, tad ilgai nemiegojome, ankstyvą rytą, kai dar Lodzė miegojo, iškurnėjom į miestą.
Lodzės miesto istorija
1820 metais čia gyveno tik 800 žmonių. Įvykus pramoninei šimtmečio revoliucijai vadinamajame Lenkijos Mančesteryje jau gyveno 500 tūkst. žmonių – lenkų, žydų ir vokiečių. Tuo metu pagal augimo spartą Lodzė buvo antra pasaulyje, ją lenkė tik Čikaga.
Apie to meto įvykius galima paskaityti Nobelio premijos laureato Wladyslawo Reymonto 1899 metais išleistame romane „Pažadėtoji žemė“, vėliau romaną ekranizavo žymus lenkų režisierius Andrzej Waida .
„Pažadėtoji žemė“ („Ziemia obiecana“) – vienas iš geriausių lenkų filmų, kuriame trys draugai – lenkas Karolis Borovieckis, vokietis Maksas Baumas, žydas Moricas Veltas – ketina Lodzėje įkurti tekstilės fabriką. Spaudžiami kietaširdžių Lodzės pramoninkų, medvilnės magnatų, jie imasi įvairių gudrybių.
Lodzės centre iki šiol stovi maždaug 140 didelių raudonplyčių XIX amžiaus fabrikų.
Lenkijai tapus nepriklausoma šalimi ir sugriuvus pramonei, daugybė žmonių liko be darbo, todėl daug emigravo, o gyventojų skaičius ir toliau mažėja. Lodzei tikrai trūksta šalies valdžios dėmesio. Lodzės oro uostas turi tik kelias kryptis, o ir tos pačios – emigracinės. Bet vis dėlto teigiami pokyčiai yra, miestas surado savo kryptį ir, manau, netruks ateiti laikai, kai turistų srautas čia padidės. Kol kas jų čia vienetai.
Savo pažintį su miestu pradėjome nuo svarbiausios miesto gatvės – Lodzės širdies – Piotrkowskos.
Piotrkowska gatvė, Rozos pasažas
Aplankėme neįprastą Lodzės kiemą, vietinių vadinamą Rozos pasažu, tviskėte tviskančiu tūkstančių veidrodėlių atspindžiais.
Kiemą sukūrė menininkė Joanna Rajkoska, pavadinusi jį savo dukters Rozos vardu. Jo atsiradimo istorijos pradžia 2012 metai, kai 9 mėnesių Rozai buvo nustatyta abiejų akių retinoblastoma, piktybinis akių navikas. Tada soc. tinkle Joana Raikoska kreipėsi pagalbos į visuomenę, nes po šešių chemoterapijos kursų Rozai turėjo būti atlikta operacija lazeriu vienoje privačioje Londono klinikoje ir tam reikėjo surinkti 20 tūkstančių svarų.
Pinigai buvo paaukoti per rekordiškai trumpą laiką, jų užteko konsultacijai, tyrimams ir operacijai, Joana to nepamiršo, praėjus porai metų, vieną apleistą ir tamsų Lodzės kiemą su paprastais veidrodžio gabalėliais ji pavertė stebuklingu tam, kad žmogus suvoktų – galimybė matyti yra labai didelė Dievo dovana. Ja reikia didžiuotis, saugoti ir džiaugtis.
Rozos pasažas yra Piotrkowska gatvėje 3.
Piotrkovskos gatvėje pasivaikščioti gera ir įdomu, puikūs autentiški XIX ir XX a. eklektikos, neoklasikos, secesijos, istorizmo stilių pastatai žavi savo istorija. Kasmet rugsėjo 29 d. čia vyksta kinetinio meno festivalis „Light Move Festival“, kai galima gėrėtis iliuminuotais fasadais bei multimedijų projekcijomis. Puiki proga apsilankyti dar kartą!
Išskirtinis miesto bruožas tas, kad II pasaulinio karo metais jis visai nenukentėjo, mat dėl griežto gatvių išplanavimo vokiečiai norėjo ją išsaugoti kaip būsimos imperijos miestą, dėka to Lodzėje galima pamatyti daug išlikusių autentiškų pastatų.
Piotrkowska gatvė yra ilgiausia Europoje (daugiau nei 4 km) pėsčiųjų promenada. Įsiterpusi tarp Nepriklausomybės (Plac Niepodleglości) ir Liberty Square (Plac Wolności) aikštės. Liberty Square savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1823 metų. Tiesa, tuomet ji vadinosi Naujojo turgaus aikšte ir tik Lenkijai atgavus nepriklausomybę 1918 metais, pavadinta Laisvės aikšte.
Laisvės aikštėje yra miesto Rotušė bei 1828 metais pastatyta Šventosios Dvasios Sekminių bažnyčia.
Ši bažnyčia yra pirmoji Lodzė bažnyčia, renovuota 1889 metais.
Piotrkowska gatvėje galima rasti geriausius miesto restoranus, barus ir parduotuves, Lodzės tekstilės pramonės muziejų, taip pat kelias įsimintinas skulptūras, skirtas pagerbti žymių žmonių atminimą.
Skulptoriaus W. Gryniewicz sukurtas lenkų poeto Juliano Tuwimo suolelis kviečia prisėsti ir įsiamžinti, paminklas pianistui Arthurui Rubinšteinui kviečia pagroti kartu, 2002 metais pastatyta skulptūra „Pramoninės Lodzės kūrėjai“ prašyte prašosi nepraeiti pro šalį , įdomiai atrodo 300 kg sverianti Reimonto skrynia , o pirmosios elektrinės šimtmečio proga sukurtas paminklas elektrikui „Pomnik Lampiarza“ primena apie šviesos būtinumą žmogui.
Tramvajai
Pagrindinis miesto transportas – tramvajai. Tramvajų matėme daug ir visur. Lodzę galima apeiti pėsčiomis, bet tingint ar taupant nevaldiškas kojas, galima naudotis pigiais, bet gerais tramvajais ar autobusais.
Lodzė dar tada kai buvo klestinti, viena iš pirmųjų Lenkijoje (1898 metais) nutiesė tramvajaus liniją. 37 kilometrus besitęsianti Lodzės tramvajaus linija šiandien yra ilgiausia Europoje.
Piotrkoska gatvėje aptikom ir Centrinę tramvajų stotį, kurios projekto autorius architektas Jan Galecki. Stotis šviesi, žaisminga ir kelianti nuotaiką. Kasdien čia apsilanko 150 tūkstančių Lodzės gyventojų, per dieną nuperkama maždaug 19 000 bilietų.
Lenkijos kino aktorių žvaigždžių alėja
Piotrkowska gatvėje, prieš „Grand Hotel“ viešbutį yra trumputė Lenkijos kino aktorių žvaigždžių alėja, tarp 65 žvaigždžių aptikome ir Lietuvos Beatos Tiškevič žvaigždę.
Savo žvaigždes Piotrkowskio gatvėje turi Agnieszka Holland, Romanas Polańskis, K.Kieślowskis ir su Lodze susiję aktoriai Leonas Niemczykas, Bogumiłas Kobiela, Zbigniewas Cybulskis.
Pasakų takas Lodzėje
O dar Lodzėje aptikom „Pasakų taką“ .Tai turistinis maršrutas, sukurtas šeimoms, siekiant įamžinti garsių animacinių herojų, sukurtų legendinėje „SE-MA-FOR“ animacijos studijoje, prisiminimą. Iš viso bus sukurta 17 bronzinių statulų, šiuo metu jų Lodzėje yra dešimt.
Skulptūros statomos lankomiausiose turistų vietose ir yra tikra miesto puošmena.
Pasidomėjusi atradau, kad Lodzė yra garsi savo animaciniais filmukais. Su Misium Uszatek, pingvinu Pik-Pok , katinu Filemonu ir kitais animaciniais personažais užaugo ne viena karta Lenkijoje. Visi jie buvo sukurti Lodzėje, „Se-ma-or“ studijoje, įkurtoje 1947 metais, kur jau 70 metų kuriami animaciniai filmukai vaikams ir suaugusiems. Du kūriniai netgi gavo Oskarus!
Besidomintiems animacinių filmų kūrimo istorija, norintiems susipažinti su mėgstamais pasakų herojais verta aplankyti Kinematografijos muziejų, ko mes dėl laiko stokos nepadarėme.
Mūsų rastas meškiukas „Mis Uszatek“ gyvena Piotrkowska g. 87 prie Lodzės informacinio turizmo centro ir pavaizduotas kaip turistas: su kuprine ant peties ir miesto žemėlapiu rankoje.
Manufaktūra
Būnant Lodzėje reikia aplankyti ir žymųjį kultūros ir prekybos centrą „Manufaktūra“, kuris įrengtas buvusio I. Poznanskio fabriko pastatuose, šalia jos yra didelė aikštė, skirta koncertams ir renginiams rengti. Manufaktūra tarsi koks atskiras miestelis, įkurtas viename iš atnaujintų pramoninių rajonų pačiame Lodzės centre.
Čia būnant galima tiek apsipirkti, tiek susipažinti su istorija, gražus raudonų plytų pastatas primena XIX a. laikus.
Norintys apsipirkti atras 240 parduotuvių, taip pat čia yra kino teatrų, kavinių, kirpyklų teatrų ir visokio kitokio gėrio. Interaktyvus mokslo ir technologijų muziejus, Gamyklos muziejus.
Ir visa tai adresu Drenowska 58.
Aleksandro Nevskio katedra
Spalvinga ir išsiskirianti, taip galima apibūdinti Aleksandro Nevskio stačiatikių katedrą, pastatytą XIX a. pabaigoje, jos statybų mecenatais buvo gamyklų savininkai – Karl Scheibler, Izraelio Poznanski ir Luliusz Kunitzer. Įdomus faktas, nei vienas iš jų nebuvo stačiatikis.
Pirmą kartą teko sudalyvauti cerkvės pamaldose, buvau skaičiusi, kad užėjusiems į cerkvę tik pasisvečiuoti užtenka elgtis pagarbiai, tad taip ir prabuvome visas pamaldas, stebėdami ten esančius.
Aleksandro Nevskio katedrą galima rasti Jana Kilińskiego g. 56.
Gatvės menas
Apie Lodzės gatvės meną buvau skaičiusi, tad buvo labai įdomu pamatyti , o jei turėtume daugiau laiko neabejotinai surastume daugiau šios sieninės tapybos pavyzdžių.
Lodzė garsėja menu bei savo dizaino bei fotografijos festivaliais. 2018 metais liepos 20-29 dienomis Lodzėje vyko „Urban Forms“ festivalis, kuriame Italijos, Ispanijos ir Rusijos menininkai kūrė 3D muralus, o talentingi jaunieji Lodzės menininkai apipavidalino požemines perėjas, vedančias prie Atlas Arenos.
Projekto„Galeria Urban Forms“ žemėlapį galima atsispausdinti užsukus į tinklalapį www.galeriaurbanforms.org
Projektas „Galeria Urban Forms“, arba „Lodzės sienos“ – tai ištisa didelio formato paveikslų, nupieštų tiesiai ant visoje Lodzėje esančių pastatų sienų, galerija.
Įvykęs festivalis Lodzės miestui buvo naudingas, miesto pastatai atgimė iš naujo ir jis tapo patrauklesnis, spalvingesnis ir įdomesnis.
Mūsų trumpa, bet pilna įspūdžių kelionė prabėgo akimirksniu, liko prisiminimų ir teigiamų emocijų jūra. Kartosim kartosim kartosim… Tolimas, trumpas, vienadienes, daugiadienes, rudenines, vasarines ar žiemines … keliones. Nes kiekviena iš jų – tai pažinimų ir atradimų džiaugsmas, nuotykiai ir savęs pažinimas.
