Tai yra konkurso „Mano AUTOstogos!“ straipsnis. 15min kartu su vienu didžiausių keltų operatorių Europoje DFDS skelbia istorijų konkursą. Dalinkitės savo kelionių automobiliu pasakojimais ir laimėkite neeilinį prizą – „viskas įskaičiuota“ bilietus į Švediją arba Vokietiją. Daugiau: https://www.15min.lt/n1517352
Kadangi pernai mūsų pasirinkimą aplankyti Slovakiją, kur nesame buvę ir užkopę į kalnus, kur kalnuose, rodos, ir debesys kitokie, ir gamta kitaip kvepia, suvalgė Corona, tad pasirinkome aplankyti nuostabų Aukštaitijos kraštą – Biržus. Kadangi keliones renkamės automobiliu, tai ką, pilnas bakas – ir pirmyn.
Kelionę pradedam iš Klaipėdos rajono. Į mašiną sutelpa visi 6 asmenys – mūsų šeimyna ir seneliai, kuriuos ir norime išjudinti bei parodyti, kad viskas, kas buvo anksčiau, jau yra kitaip.
Važiuojame nesustodami iki pat Likėnų. Likėnai – tai mineralinio vandens kurortas. Miestelis mažas, bet toks jaukus su parku ir reabilitacine ligonine. Gaila, kad tik nepavyko paragauti mineralinio vandens, nes tuo metu biuvetė dar nedirbo.
Apžiūrėję judame toliau link Biržų. Atstumas tikrai minimalus, ir jau pasitinka užrašas „Biržai“.
Pradedame nuo Biržų pilies. Tai įspūdinga tvirtovė, mačiusi tiek šilto, tiek šalto, o dabar džiuginanti akį ir širdį. Aplankius pilį vykstame į Astravo dvarą. Tai tarsi atskiri rūmai, kuriuos saugo liūtai ant laiptų. Deja, tai kopijos, tikrosios stovi Kaune. Astravo dvaro kieme verda statybos, tvarkoma pakrantė, takeliai. Tad apžiūrėjus ir tikintis aplankyti, kai bus sutvarkyta, einame link ilgiausio medinio tilto – per Širvėnos ežero. Tai tiltas, kuris sujungia Biržus ir dvarą pačiu greičiausiu būdu. Net istorijos sklando, kad tą dvarą buvo sunku pasiekti, jis tarsi buvo saloje.
Baigiant pereiti tiltą užklumpa trumpas vasariškas lietus, bėgte į mašiną ir judame toliau. Nusprendžiame užsukti į alaus daryklą, kur pamaloniname ir skrandį, ir akis, priperkame visiems biržietiškų lauktuvių (kaip suprantate – ir su laipsniais, ir be). Ir vėl pirmyn. Kirkilų apžvalgos bokštas – nuostabus, nuostabūs vaizdai. Vakaras prie Apaščios upės, Dauguviečio parke, kur maudynės, maudynės ir naktinis poilsis miestelyje.
Rytas, keliamės anksti skubame į Senovinės technikos muziejų. Norite nustebti – nuvažiuokite, tai tikrai puikus muziejus su begale eksponatų. Nepasakosiu plačiau, nes turite patys pamatyti.
Na ką, ir belieka apžiūri karstines įgriuvas nuo visiems žinomos Karvės olos. Važiuojant randame kitą, kur išlipus ir einant pasirodo net pažintinis tvarkomas takas, reikia tik netingėti ir sustoti prie iškabų. Taip aplankytas ir Butautų dvaras, o ir jis, pasirodo, kaip ir alaus rezidencija.
Aišku, manau, liko kažkas nepažinta ir neatrasta, visi gyrė Basų kojų taką, Biržų duoną ir nuostabias kaneles, kurių pakeliui spėjome nusipirkti. Kur dar nuostabus miestas, prabėgtas akimis, siaurukas, menantis ne vieną keleivį, o dabar tik stovintis ir žiūrintis į pravažiuojančias mašinas.
Taip pat ačiū nuostabiam pardavėjui, kur užsukus apynių alui, esame pasodinami ir supažindinami su alus darymo ypatumais. Ir vualia – mums pavyko pasidaryti alaus namuose.
Tai nuostabus kraštas su nuostabiais gyventojais, specifine tarme ir begale kelionių įspūdžių. Keista ar ne, vaikai labai prašo važiuoti, tai gal šiemet ir bus tęsinys su kažkuo nauju, ko nespėjome pamatyti, ką paragauti. O automobiliu gali sustoti ir pamatyti, paklausti, užuosti. Tad į plieninius žirgus – ir į atostogas.
