2022 m. gegužės 19–21 dienomis vykusias lemiamas kovas čia gyvai stebėjo daugiau kaip 15 tūkstančių sirgalių, iš jų net apie 12 tūkstančių sudarė karšto kraujo Pirėjo „Olympiacos“ fanai, visas tribūnas nudažę ryškiai raudona spalva. Nors Graikijos klubas ir pralaimėjo abejas rungtynes, o turnyre triumfavo „Anadolu Efes“ ekipa iš Turkijos, tai sirgalių emocijų nė kiek nesumažino.
Keisti turnyro organizatorių sprendimai
Eurolygos finalo ketvertą nusprendus perkelti iš Berlyno į Serbijos sostinę, visuomenėje pasigirdo nemažai skepticizmo – dėl susisiekimo ir kitų organizacinių sąlygų. Išties, išorėje daili „Stark“ arena atrodė visiškai nepasiruošusi tokio masto renginiui ir nuolat kylantiems iššūkiams. Bet tai veikiau pačios Eurolygos organizacijos, pasirinkusios šią vietą, problema.
Bilietų kainos į ketverias pusfinalių ir finalų rungtynes prasidėjo nuo maždaug 140 eurų. Ne taip ir daug, palyginus, kokio lygio krepšinio žvaigždyną galima išvysti savo akimis. Tačiau nebūtinai iš tokių sėdimų vietų, kokios nurodytos biliete.
Arena atrodė visiškai nepasiruošusi tokio masto renginiui ir nuolat kylantiems iššūkiams.
Kaip ir visoje arenoje, taip ir mano sektoriuje dominavo emocijomis išsiskiriantys graikų aistruoliai, kurie nuo pat pirmų rungtynių akimirkų labai akivaizdžiai parodė, jog čia galioja principas „sėdu ten, kur noriu“. Na, nieko labai baisaus, galima ir prasibrauti iki kažkur atsilaisvinusių kėdžių viršutinėse eilėse.
Kur kas labiau į akis krito nevaržomas fanų rūkymas ir besisklaidantys dūmai viduje – totalus chaosas. Nors pareigūnų arenoje buvo gana daug, jie būriavosi koridoriuose, o ne pačioje salėje, tad elementarios tvarkos per abi rungtynių dienas išties trūko.
Kalbant apie organizacinę tvarką, keistai atrodė sprendimas per visą aukštą palikti vos porą veikiančių maitinimo taškų. Kadangi per dieną vyksta dvejos rungtynės, o palikti arenos ir vėl į ją sugrįžti jau nebegalima, akivaizdu, kad keliolika tūkstančių aistruolių norės gerai pasistiprinti per 6 valandų trukmės krepšinio fiestą.
Tad vos kelis maisto kioskelius visą laiką buvo apgulę šimtai išalkusių žmonių, o ilgas eiles atstovėję sirgaliai vakarop galėjo pasivaišinti nebent spragėsiais ir alumi – viso kito asortimento arenoje jau seniai nebelikę.
Į akis krito nevaržomas fanų rūkymas ir besisklaidantys dūmai viduje.
Net per Lietuvos krepšinio lygos rungtynes būna daugiau komforto žiūrovams – kodėl apie finalo ketverto publiką niekas nepasivargino pagalvoti, nežinia.
Diena mieste kupina nuotykių
Į Belgradą atskridau pirmąją vykusio Eurolygos turnyro dieną. Nuotykiai prasidėjo dar Belgrado Nikolos Teslos oro uosto prieigose. Atvykusius keliautojus siaurame tamsiame takelyje pasitinka šimtai serbų – vieni čia lūkuriuoja savo draugų ir artimųjų su plakatais, kiti įnirtingai atvykėliams siūlo taksi bei dar kitokias paslaugas.
Aplink visą pastatų kompleksą kaip tyčia vyksta milžiniški remonto darbai, tad visų turistų laukia gana neišvaizdus kelias per statybinius vagonus, žvyrą ir prekybinius kioskus, primenančius Gariūnus 1990-aisiais. Puikus pirmasis įspūdis į šalį atvykusiems turistams.
Perėjus šį kliūčių ruožą, teko mėginti ieškoti taksi paslaugų. Vairuotojai nepraleidžia puikios progos palupikauti ir siūlo už kelionę nuo oro uosto iki Belgrado centro susimokėti 40 eurų, kas šioje šalyje reiškia pasakiškus pinigus. Vis dėlto, atkaklumas leidžia pasiderėti ir įkainoti kelionę kiek mažesne suma.
Apsilankius krepšinio renginyje ir arenoje paskanavus jau minėtų spragėsių, norėjosi ir kiek rimtesnės užkandos. Štai čia ir vėl iškilo problema – nepaisant tūkstančių atvykusių fanų, pasibaigus rungtynėms visame mieste neveikė jokios maitinimo įstaigos. Na, beveik jokios. Ketvirtadienio vidurnaktį dirbo tik keli kuklūs kebabų kioskeliai Belgrado centre, kuriuos kaip mat apspito išalkę krepšinio aistruoliai.
Apstu įdomių lankytinų vietų
Vis dėlto, pirmasis slogus įspūdis apie Belgradą vėliau gerokai pasitaisė. Ypač apsilankius istoriniame senamiestyje (Stari Grad). Čia pilna ne tik šurmulio, bet ir žalumos.
Apskritai, centrinė Belgrado dalis labai primena Vakarų Europos didmiesčius su jaukiomis pėsčiųjų gatvelėmis ir jaukiomis kavinukėmis. Kiek nustebino, jog čia palaikoma kone ideali švara ir tvarka kaip tokio dydžio miestui – pagrindinės gatvės pradedamos valyti dar vėlyvą naktį, o augmenija nuolat laistoma, dėl ko įgauna ryškiai žalią atspalvį.
Senamiesčio pažinimui ir tyrinėjimui galima skirti ne vieną dieną. Čia gausu išskirtinės architektūros objektų, pradedant didingu Nacionaliniu muziejumi, baigiant milžinišku Belgrado fortu ant dviejų upių santakos kranto.
Lankytinų vietų, vertų keliautojų apsilankymo, gausu ne tik miesto širdyje, bet ir kitame Savos upės krante – Naujajame Belgrade (Novi Beograd). Šis mikrorajonas garsėja socializmo laikotarpio brutalistiniais pastatais.
Vienas garsesnių tokių pavyzdžių – viešbutis „Jugoslavija“. Daugiau kaip 250 kambarių turintis pastatas iškilo 1969-aisiais ir tuo metu buvo tituluojamas kaip vienas prabangiausių ir gražiausių viešbučių ne tik tuometinėje Jugoslavijos Respublikoje, bet ir visoje Europoje.
Ne mažiau didingai atrodo ir du sujungti pastatai, simboliškai vadinami Vakariniais miesto vartais. Pro šiuos betoninius bokštus veda greitkelis iš pagrindinio oro uosto, tad daugelis atvykėlių turi progą iš arti pasigrožėti išskirtine architektūra.
Daugiau kaip 250 kambarių turintis pastatas iškilo 1969-aisiais ir tuo metu buvo tituluojamas kaip vienas prabangiausių ir gražiausių viešbučių.
36 aukštų dangoraižis iškilo 1977 metais. Daugelį jo patalpų užima gyvenamieji butai, tačiau yra ir biurų, o pastato smaigalyje įsikūręs restoranas. Tai ne veltui yra antras pagal dydį šalies pastatas – miesto vartai matomi iš kelių kilometrų atstumo. Rytinėje Belgrado dalyje yra šio bokšto „brolis“ – trijų didingų pastatų kompleksas, taip pat vadinamas Rytiniais vartais į miestą.
Naujajame Belgrade galima rasti ir naujesnių pastatų. Ypač smagiai atrodo plūduriuojantys klubai ir restoranai ant vandens, upės pakrantėje. Lankytojų čia laukia naktiniai klubai, kavinukės ir restoranai, o tokių laivelių čia galima suskaičiuoti bent keliasdešimt. Na, ir žinoma, populiariausias taškas mikrorajone – milžiniška „Stark“ arena, duris atvėrusi 2004 metais. Čia vyko jau du Eurolygos finalo ketvertai, Eurovizijos dainų konkursas ir kiti dideli renginiai.
Kainos ne tokios mažos, kaip gali pasirodyti
Kadangi Serbija, švelniai tariant, negarsėja kaip prabangi kelionių lokacija, galima manyti, jog ir kainos čia bus gerokai mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau taip teigti nebūtų iki galo teisinga – daugelis prekių prekybos centruose įkainota pigiau, tačiau tik maždaug ketvirtadaliu.
Tuo tarpu maistas kavinėse ir kitos paslaugos ne tiek daug atsilieka nuo lietuviškų kainų. Pavyzdžiui, už litrą benzino degalinėje sumokėsite apie 1,60 euro, restorane miesto centre sotus mėsainis su gėrimu kainuos apie 14 eurų, o standartinis kompleksas greito maisto restorane „McDonald’s“ atsieis maždaug 6 eurus.
Du kartus už Vilnių didesnis miestas atvykėliams gali pasiūlyti ne tik puikų klimatą, draugišką aptarnavimą, bet ir įdomių lankytinų objektų gausą, nors susisiekimas tarp Lietuvos ir Serbijos sostinės nėra pats patogiausias.
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo - kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
