Mėta valo namų orą, gelbsti esant slogai ir... nuo vabzdžių
„Augalai kitokie, jie kaip ir gyvi, bet necypia, nerėkia ir nesiskundžia. Tik lėtai reaguoja į dirginimą“, – brisdamas paupiu kalba M.Čepulis. Čia iškart suvilioja sodrus vandeninės mėtos (Mentha aquatica) kvapas. Ji – dažnas pakrančių, paupių ir šlapių vietų augalas, dėl savo ekologinio prieraišumo drėgnoms vietoms liaudiškai vadinamas karklamėte arba varlamėte. „Augalas įdomus tuo, kad įprastai daugiausia eterinių aliejų sukaupia tų rūšių augalai, kurie auga sausose ir saulėtose augavietėse, tačiau vandeninė mėta visiškai neatitinka šio kriterijaus“, – pabrėžia biologas Lukas Petrulaitis.
Į vandeninę mėtą šiek tiek panaši pakrantinė mėta (Mentha X verticillata), kuri yra dirvinės (Mentha arvensis) ir vandeninės mėtos hibridas. „Nuo kitų mėtų ji skiriasi menturišku (išsišakojančiu) žiedynu, kuris užsibaigia viršūnėje. Kitų mėtų žiedynai yra menturiški, bet nebūna viršūniniai, arba būna viršūniniai, bet nesudaro menturių“, – pasakoja L.Petrulaitis.
I.Vyšniauskienė atkreipia dėmesį, kad net norėdami, vandeninių mėtų eterinio aliejaus vargu ar rasite. „Kvapų namuose“ esame distiliavę vandeninių mėtų hidrolatą ir rezultatas buvo išties gaivus ir kvapnus! Tačiau populiariausios mėtos aromaterapijoje yra dirvinė mėta (Mentha arvensis), pipirmėtė (Mentha x piperita) ir šaltmėtė (Mentha spicata). Iš jų distiliuojami eteriniai aliejai (koncentruoti ekstraktai) ir hidrolatai (žolynų vandenys)“, – sako I.Vyšniauskienė.
Ji sako, kad šių augalų eterinių aliejų sudėtis stipriai skiriasi.
„Klasikinis dirvinių mėtų eterinis aliejus gausus mentolio. Šiuo metu mūsų turimame aliejuje jo yra net 70 procentų”, – teigia aromaterapeutė. Ekspertė pasakoja, kad mentolis iš dirvinių mėtų dažnai naudojamas vaistiniams preparatams ir kosmetikos produktams gaminti. „Pipirmėčių eteriniame aliejuje taip pat yra mentolio, tik kiek mažiau, bet šio aliejaus panaudojimas labai platus: galite garinti jį namuose ir taip valyti patalpų orą, jei užgulė nosis – pakvėpuokite garais iš karšto vandens dubens su keliais lašais pipirmėčių aliejaus, taip pat aliejus ir hidrolatas labai vertingi burnos higienai, o vasarą tiks ir apsaugai nuo vabzdžių“, – pasakoja ekspertė. Tačiau svarbu nepamiršti, kad vaikams mėtų ir pipirmėčių aliejaus arti veido naudoti negalima.
Pelkinė vingiorykštė – „natūralus aspirinas“
„Braidau po didžiulį vingiorykštyną ir galvoju, kas mums yra augalai ir koks mūsų savanaudiškas požiūris į juos. Gal ne tiek savanaudiškas, kiek nepriėmimas jų taip, kaip kitų gyvų organizmų. Juk tikrai pagalvosite penkiskart, ar reikia pritrėkšti drugelį, bet vargiai susimąstysite nuraudami kokio nors katilėlio dauginimosi organus – žiedyną“, – dalijasi įspūdžiu M.Čepulis.
Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria) dar vadinama vadinama natūraliu aspirinu. Su aspirinu rūšis susijusi tiesiogiai – iš šio augalo pirmą kartą išskirta acetilsalicilo rūgštis, seniau vadinta acetilspirine rūgštimi. Dėl savo stipraus kvapo pelkinės vingiorykštės privilioja daug vabzdžių, šiltomis dienomis jų sąžalynuose galima pasijausti kaip tikrame bičių avilyje, o saldus aromatas tik sustiprina šį pojūtį. O kam gi jos naudojamos aromaterapijoje?
„Kvapų namuose vingiorykščių vandenį (hidrolatą) distiliuojame variniu alembiku (distiliavimo aparatu). Paprastai distiliuojant išgaunamas hidrolatas, o viršuje nusistovi eterinis aliejus (koncentruotas ekstraktas). Visgi Lietuvoje yra labai nedaug augalų, iš kurių galima išgauti ekonomiškai naudingus eterinių aliejų kiekius. Tačiau didžioji dalis aromatinių augalų puikiai tinka hidrolatų gamybai, tarp jų ir pelkinė vingiorykštė“, – pasakoja aromaterapeutė.
„Pagrindiniai junginiai vingiorykščių hidrolate – salicilo aldehidas (iki 10–50 %), metilo bei etilo salicilatai (iki 30 %), dėl to jis pasižymi uždegimus slopinančiu, skausmą mažinančiu ir vėsinamuoju poveikiu. Randama ir kitų komponentų – jų gali būti net iki 80-ies, tačiau itin mažais kiekiais. Kitaip nei įprasta su aromaterapiniais augalais, vingiorykštėms augimvietė ir klimato sąlygos didelės įtakos nedaro, tad kaskart išdistiliuojame labai panašų hidrolatą. Nepaisant to, visas partijas tiriame laboratorijoje, kad būtume užtikrinti produkto kokybe“, – sako I.Vyšniauskienė. Ji siūlo naudoti vingiorykštės hidrolatą odos sudrėkinimui ir atgaivinimui, pavyzdžiui, pasipurškite juo po saulės vonių, pirtyje ar kai pajutot, kad oda išsausėjusi. Ypač veiksmingas šis hidrolatas spuoguotai, į uždegimus linkusiai odai.
Vaikštant po augaliją kviečia pajusti jos reikšmę
Fotografas M.Čepulis atkreipia dėmesį ne tik į augalų panaudojimą, bet ir į pagarbą jiems: „Dažniausiai į augalus žiūrim vartotojiškai, dažnai užmiršdami, kad mes egzistuojam tik dėl šitų keistų žalių kūrinių. Juk mūsų planetoje maistą (energiją) gamina tik bakterijos, dumbliai ir augalai. Be jų nebūtų nieko. Nebūtų deguonies, o be jo mes negalime egzistuoti ir negautume energijos. Dabar augalų teikiamas paslaugas mes priimam kaip duotybę. Bet tik susimąstykit, koks vis dėlto stebuklas yra tas augalo, o teisingiau – jo ląstelėse tūnančių chloroplastų gebėjimas iš anglies dvideginio, vandens ir saulės šviesos pagaminti mums ir visai kitai kūrinijai maisto.“ Tad projekto dalyviai kviečia: naudokite Lietuvos augalus pagal savo poreikį, tegu jie padeda jaustis geriau, bet gėrėdamiesi jais gamtoje prisiminkite, kokie jie svarbūs ir saugotini.
Apie projektą
Marius Čepulis, diplomuotas zoologas, ornitologijos žinovas ir fotografas, savo talentus atskleidžia stebėdamas ir fotografuodamas aplinką. Be to, jis savo socialinių tinklų dienoraštyje „Čepulio klajonės“ sekėjus stulbina neįprastomis nuotraukomis iš lietuviškos gamtos. Lukas Petrulaitis dirba Gamtos tyrimų centre, Floros ir geobotanikos laboratorijoje, ir konsultuoja „Kvapų namus“ augalijos klausimais. Jis net eidamas pasivaikščioti būtinai pasiima lupą, nes, pasak jo, niekada nežinai, kokį augalą pamatysi ir užuosi. Lukas pasakojo, kad augalai jį „pašaukė“ jau nuo vaikystės, kai kartu su seneliu eidavo jų tyrinėti į mišką ar pievas.
Projekto „Užuosk Lietuvą“ iniciatoriai „Kvapų namai“ yra neatsiejami nuo pagarbaus ir atsakingo požiūrio į ekosistemas, bioįvairovę, aplinkos ir žmogaus sveikatą. Jų gaminama produkcija yra įkvėpta gamtos – natūrali, lengvai biologiškai suyranti, be mikroplastiko, be ftalatų ir konservantų. „Kvapų namų“ vadovė Rūta Daunoravičienė laikosi nuomonės, kad konservantai yra kaip šaukštas deguto statinėje medaus. Eteriniai aliejai ar iš jų gaminami hidrolatai, naudojami kosmetikoje ir aromaterapijoje, visiškai savo galias atskleidžia tik tuomet, kai juose nėra konservantų.
