Meras Povilas Isoda, jo pavaduotojas Paulius Marozas, savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris bei vyriausioji specialistė Jūratė Leškevičienė susitiko su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūte ir vyriausiąja specialiste Nijole Kryžanauskiene aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo ir darbų finansavimo iš Kultūros paveldo departamento paveldotvarkos programos galimybių.
Planuose – apžvalgos aikštelė
Meras P.Isoda akcentavo Kvietiškio dvaro teritorijos svarbą Marijampolės miesto istorijos raidai ir pritarė mintims, jog svarbu išsaugoti ir sutvarkyti Kvietiškio komplekso parko dalį su vandens bokštu (statytas XX a. 4-me dešimtmetyje), ant kurio uždėjus stogelį galima būtų įrengti apžvalgos aikštelę. Vizijose numatyta, kad pačiame bokšte galėtų atsirasti nedidelis muziejus, pasakojantis Kvietiškio dvaro istoriją. Pritarta nuomonei, kad naujieji architektūros elementai turėtų būti šiuolaikiški, o senieji – restauruoti, maksimaliai išsaugant autentišką vaizdą. Pasak P.Marozo, teritorija aplink bokštą galėtų būti pritaikyta rekreacijai, šiltąjį sezoną čia galėtų veikti kavinukė.
Vandentiekio bokšto pastatas patrauklus tuo, kad nuo jo atsiveria gražūs Marijampolės ir apylinkių vaizdai, jis dar yra pusėtinos būklės ir šiuo metu jame nevykdoma jokia veikla. Muziejėlis su apžvalgos bokštu taptų dar vienu traukos objektu Marijampolėje. Ypač toliau vystant pažintinį grafienės Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės Rožančkelio maršrutą. Šiandien šiame per 300 metų ženkliai pakitusiame kelyje yra daug įdomių, su krašto istorija susijusių objektų.
Istorinės asmenybės
Marijampolės miesto pradžia siejama su Kvietiškio dvaro sodyba, kurią 1717 metais pastatė Prienų seniūnas Morkus Antanas Butleris ir jo žmona Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. Kvietiškio dvaro sodybą sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. Kaip byloja legendos, grafas dvarui vietą pasirinko suradęs gražią aukštumėlę tarp Šešupės ir Garnupio upelio, Kvietiškyje. Pagal to meto papročius, prie dvarų buvo kuriami miesteliai – taip susikūrė Starapolė.
Netoli Kvietiškio dvaro sodybos susikūrė Marijampolės miesto pradininkė Starapolė. 1750 metais pamaldi grafienė Pranciška į savo valdas pakvietė marijonų vienuolius, paskyrė žemės sklypą, fundavo bažnyčios ir vienuolyno statybą. Pasakojama, kad grafienė rinkti vietos bažnyčiai iš Kvietiškio ėjo Šešupės pakrante kalbėdama rožančių. Po kiekvienos „Tėve mūsų“ maldos buvo sodinama liepa. Rožinio pabaiga nulėmė bažnyčios statybos vietą, o kelias, kuriuo ėjo grafienė, buvo pramintas Rožančkeliu.
Kvietiškio dvaro sodybą, kurią (kaip ir visą seniūniją) po grafų Butlerių su pertraukomis valdė Sapiegų giminė: Kazimieras Nestoras Sapiega (1782 – 1798), Aleksandras Sapiega (1807 – 1812), jo žmona Ona Zamoiska – Sapiegienė (1812 – 1859), jos sūnus Leonas Sapiega (1802 – 1878 ). Po 1863 metų sukilimo caras dvarą padovanojo Fiodorui Rembertui fon Bergui (apie 1864 – 1874). Ši vokiečių kilmės giminė (Fridrichas Georgas, Georgas Erichas, Julijus fon Bergas, Fridrichas fon Bergas, Fiodoras fon Bergas) dvarą valdė iki jo išparceliavimo 1924 metais.
Su Kvietiškio dvaro sodyba susiję daug istorinių įvykių bei asmenybių: kai kurių istorikų teigimu 1807 metais dvare lankėsi Napoleono maršalas M. Nėjus. Nuo 1792 metų Užnemunė atiteko Prūsijai. 1807 metais, Prūsijai pralaimėjusi prancūzų kariuomenė įsikūrė Marijampolėje, tad čia buvo įkurtas M.Nėjaus štabas.
Dvaras susijęs ir su 1931 metų sukilimu. Pietvakariniuose Kvietiškio dvaro sodybos laukuose vyko stambiausias Suvalkijoje 1831 metų sukilimo mūšis. Dvare gyveno dvaro valdytojas B. Mikuličius, vadinamas pirmuoju šio krašto tremtiniu (po 1831 metų sukilimo buvo ištremtas į Sibirą).
1900 metais dvaro administratorius buvo Juozas Pavalkis, kurio šeimoje 1865 metais gimė Joana, prezidento Kazio Griniaus žmona. Būtent J. Pavalkiui Kvietiškio dvaro sodyboje draudžiamus lietuviškus spaudos leidinius pristatydavo Petras Kriaučiūnas.
Epizodiškai XIX amžiaus 8 – ame dešimtmetyje dvare gyveno ir rašytojas Petras Arminas – Trupinėlis. Nuo 1909 metų dvaro sodyboje veikė „Žiburio“ draugijos įkurta pradinė mokykla. 1926 metais čia įkurta Žemės ūkio mokykla. Pirmasis direktorius buvo mokslininkas Domas Aleksandravičius. Nuo 1945 metų mokykla pervadinta technikumu. 1990 metais, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, technikumas perorganizuotas į Marijampolės aukštesniąją žemės ūkio mokyklą. Nuo 2001 metų iki šių dienų Kvietiškio dvaro sodyboje veikia Marijampolės kolegija.
Pakitusi dvarininkų namo architektūra
Planuodami, kaip miesto vystymui atgaivinti dalį Kvietiškio dvaro pastatų, savivaldybės ir paveldosaugos specialistai svarstė, kaip įveikti problemas, susijusias su dvarininkų namu, kuriame šiuo metu gyvena žmonės. Dvarą pritaikyti viešam naudojimui yra daug sudėtingiau nei vandentiekio bokštą.
Be to, namas yra gana ženkliai architektūriškai pakeistas, o ir pastato konstrukcinė būklė yra prasta. Diskutuojant prieita nuomonės, kad reikia kalbėtis su namo gyventojais dėl jų galimybių autentiškai atgaivinti šį pastatą arba savivaldybei svarstyti galimybes išpirkti butus ir tvarkyti pastatą. Paraiškas dėl tvarkybos darbų finansavimo Kultūros paveldo departamentui galima teikti iki rugsėjo 1 d., bet prieš tai būtina sutvarkyti pastatų nuosavybės dokumentus, paimant pastatus į savivaldybės balansą.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie kitus Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, kuriuos būtina tvarkyti: Marijampolės turgaus halės pastatą, Sinagogos pastato stogą bei Marijampolės municipalinio dramos teatro pastatą, slenkantį Meškučių piliakalnį. Jis stūkso miesto teritorijoje, kairiajame Šešupės krante. Didžiąją dalį piliakalnio dar iki XIX a. nuplovė Šešupė.
