Daugiau apie Maroką skaitykite tinklaraštyje „Blondinė Maroke“
Nors Maroko virtuvę labai myliu, tačiau ji nėra mano kasdieniniame maitinimosi repertuare. Tradicinė marokiečių virtuvė man kiek per „sunki“ – gaminant vartojama daug bulvių, tešlos, mėsos, viskas užsikandama duona, o pavalgius kuskuso sunkoka ir nuo kėdės atsistoti.
Mėsa, mėsa, mėsa
Labai dažnas, atvykęs į Maroką, skundžiasi, kad kelionių metu pabodo valgyti vien tadžinus, kuskusą ir mėsą. Maroke vegetarai iki šiol tarp vietinių yra labai retas reiškinys, mėsa valgoma visur ir visada. Dažna marokiečių vakarienė – nuėjus į vietos restoraną iš šalia esančio mėsininko nusipirkti šviežios mėsos, kuri šalia esančioje grilinėje iškepama pagal norus, paskaninant druska ir kuminu.
Tai būna vadinamoji kefta, malta mėsa, ar šašlykas, nors mėgstamos ir kepenys bei visos kitos įmanomos gyvūno kūno dalys, įskaitant smegenis. Šalia patiekiama arba tik duona, arba salotos su bulvėmis.
Maroke vegetarai iki šiol tarp vietinių yra labai retas reiškinys, mėsa valgoma visur ir visada.
Nuotraukoje – tipiška marokietiška grilio vakarienė, kuomet iš mėsininko perkama mėsa ir šalia paruošiama grilio kepimo vietuose. Patiekiama su įvairiais priedais.
Karalienė duona
Maroke visi užsikanda apvalios formos balta (būna ir tamsi) duona, ji patiekiama su viskuo. Vietiniuose restoranuose negausite ir stalo įrankių, nes viskas valgoma rankomis, o šakute tampa duonos gabalas.
Duonos pluta yra storoka, dengianti visą paviršių. Kadangi nesu duonos mėgėja, dažniausiai tik tą paviršių naudoju kaip „šakutę, šaukštą“ paimti maistą iš lėkštės. Beje, apvali tradicinė duona yra vienadienė – ji greitai praranda savo šviežumą ir marokiečiai, net jei ir turi užsilikusios vakarykštės, kitą dieną perka naują duoną. Ji nėra brangi, kainuoja 1 ar 2 dirhamus.
Gatvės maistas
Vietiniuose gatvės restoranuose parduodamas maistas yra mano mėgstamiausias. Maroke gatvės restoranai dažnai neturi ir meniu, reikia paklausti virėjų, ką jie šiandien gamina. Jums bus pakelti puodų dangčiai ir galėsite rinktis savo meniu patiekalus. Jei paprašysite sąskaitos, gausite arba ant bet kokio lapelio ranka užrašytų kainų, arba bendrą sumą jums pasakys žodžiu.
Ką užsisakyti? Tai ir pomidorų padaže virtos baltosios pupos (loubia), lęšiai, avinžirnių sriuba (harira) ir kt. Daugelyje šalių pagirių maistas yra kebabai ir „MacDonald“, o Maroke daugelis po barų naktį keliauja į visą parą veikiančius gatvės restoranų stendus. Ten užsisako pupų, lęšių su karvės kojomis (mano dievinamas karin patiekalas, nors net ne visi vietiniai mėgsta), žarnokų (tkalia) ar ilgai specialiame puode troškintos mėsos (tanžija).
Marakešo Medinoje kai kur pamatysite tokius keistus mėsos gabalus, kuriuos deda į duoną. Tai kimšta karvės tulžis, prikmšta įvairių karvės dalių ir prieksonių. Sumuštinio kaina apie 5–10 dirhamų.
Žarnokai (tkalia) patiekiami su pomidorų padaže virtomis baltosiomis pupomis (loubia). Man kvapas nelabai patinka, bet pabandyti įdomu. Kaina apie 10 dirhamų už mažą lėkštutę.
Mano mėgstamas karin patiekalas – troškinta karvės koja. Dažniausiai patiekiama su avinžirniais.
Patiekalų grafikas
Maroke užsimanęs tradicinio maisto ne visada jo gausi. Tam tikri patiekalai gaminami specifiniu, nustatytu dienos laiku. Nekalbu apie didesnius restoranus, o apie vietinius gatvės maisto stendus ar vietas, į kurias eina vietiniai.
Štai kuskusas Maroke tradiciškai gaminamas tik penktadieniais ir tik pietų metu, po maldų. Jei pasivėlinsite, apie 16 val., kuskuso net ir nebegausite, daugelyje vietų jis bus pasibaigęs. Likučiai dažnai atiduodami benamiams ar neturtingiems vietiniams.
Štai kuskusas Maroke tradiciškai gaminamas tik penktadieniais ir tik pietų metu.
Tradiciniai msmen blynai kepami po pietų, apie 15–17 valandą, panašiu laiku patiekiama ir tradicinė harira sriuba. Ilgai troškinama tandžija – labiau vakaro maistas. Dažniausiai tik pusryčiams vietiniai valgo baltą fava, pupelių sriubą bessara.
Draugiški restoranai
Maroke man labai patinka, kad vietiniai restoranai ir kavinės nedraudžia atsinešti maisto iš kitur. Pvz., jei kavinėje patiekiami tik gėrimai, galite laisvai atsinešti nusipirktų pyragėlių. Jei draugas nori žuvies, o jūs tik sriubos, kurios žuvies restorane nėra, galite ją atsinešti iš gretimos kavinės. Žinoma, visada atsiklauskite padavėjo.
Vietiniai restoranai ir kavinės nedraudžia atsinešti maisto iš kitur.
Pamenu, kažkada į kavinę atsinešiau pyragą ir užsisakiau kavos. Prie mūsų priėjo padavėjas ir pyragą paėmė. Išsigandau, kad negalima neštis savo desertų, dėl to ir atėmė. Tačiau po poros minučių padavėjas grįžo su supjaustytu pyragu lėkštutėje.
Salotos
Esu didelė salotų gerbėja. Tačiau Maroke salotų kultūra kiek skurdoka. Egzistuoja vos keletas salotų rūšių: paprastos dviejų ingredientų marokietiškos salotos ir, mano vadinamos, „viskas viename“ arba „Nicos“ salotos. Paprastos marokietiškos salotos gaminamos iš smulkiai supjaustytų pomidorų ir svogūnų, apibarstytos pipirais ir druska.
„Viskas viename“ – labai įdomus salotų variantas, nes į lėkštę sudedami visi įmanomi ingredientai: virti ryžiai, bulvės, morkos, burokėliai, ankštinės pupelės, kiaušinis, tunas, pomidorai ir alyvuogės. Ir ant viršaus nemažai majonezo. Mano skrandžiui tai dažnai būna keistokas mišinys, labiau patiekalas nei salotos.
Daugiau apie Maroką skaitykite tinklaraštyje „Blondinė Maroke“
