Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karaliumi paskelbtas Marakešas – ne vienintelis Maroko perlas, dėl kurio verta belstis į Afriką

Sapnuoju, kad ganausi aš Djamaa El Fna aikštėje Marakeše. Pavasaris, saulė spindi, visu gražumu priešais akis iškilęs Kutubijos mečetės minaretas. Aplink mane krūva „apsipatenkinusių“ žmonių, juk čia – Marakešo širdis. Aikštėje čirškinamas maistas, spaudžiamos šviežios sultys, vyksta visokie šokėjų, beždžionių, gyvačių užkalbėtojų, istorijų pasakotojų šou, groja muzika iš kokių tai birbynių...
Marakešo Djamaa El Fna aikštėje vyksta tikras šaršalas
Marakešo Djamaa El Fna aikštėje vyksta tikras šaršalas / Tomo Baranausko nuotr.

Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“

Žodžiu, vyksta tikras marokietiškai marakešiškas šaršalas. Ir staiga, lyg koks Dzeusas iš dangaus, tvoja balsas iš minareto garsiakalbių visiems per ausų būgnelius.

Tas balsas skelbia, kad 2015-aisiais Marakešas tampa madingiausiu tarp turistų miestu pasaulyje, kad greitai aikštė dar labiau prisipildys, nes čionai sugužės milijonai – ką ten milijonai – dešimtys milijonų turistų.

Jus kalbins, jums plos, šauks ir dainuos. Marakešas, kaip ir visas Marokas, yra ir intensyvus, ir egzotiškas, ir spalvingas.

Klausosi to balso visi. Vienų veidai dar labiau išsišiepia, kitų – pradeda niauktis, dar treti pradeda bėgt iš tos aikštės lauk link savo riadų – lyg žinia būtų buvusi apie trečią pasaulinį.

Iš kažkur prisistato Maroko turizmo ministras su maišais būsimiems pinigams. O aš krūpteliu nuo savo paties rytinio knarkimo ir pabundu iš sapno.

Įdienojus suprantu, kad, kaip Palmira sako, sapnai pildosi. Kokia staigmena! Tik tas sapne girdėtas Dzeuso balsas – visai ne Dzeuso, o amerikiečių kelionių portalo „Trip Advisor”. Bet ir šis skelbia tą pačią (neįtikėtina, ar ne?) naujieną: Marakešas yra geriausia turistams pasaulio kryptis 2015 metais.

Visada galvodavau, kad „Mis“ konkursuose karūną gauna nebūtinai gražiausia mergina. Gražiausioji apie konkursą net nežino ir ramiai ravi savo daržą kokiame nors Rūgpienių kaime.

Esu visokių topų, konkursų ir jų dirbtinai kuriamų masinių psichozių nemėgėjas. Bet kiti žmonės tai mėgsta, todėl ir kelionių pasauliui kasmet reikia šviežienos: naujo konkurso, naujos karūnos ir, pageidautina, naujos psichozės.

Marakešas jau kurį laiką beldėsi į visokių topų duris. „World Travel Awards“ jis jau buvo paskelbtas geriausia Afrikos kryptimi 2012 metams.

Tais pačiais metais ekspertai iš „Which? Travel“ Marakešą skelbė devintu geriausiu pasaulyje miestu apsipirkti, o ir paties „Trip Advisor“ skaitytojai miestui tada skyrė garbingą 6-ą vietą pasaulyje.

Ir pasaulis ant tokio jauko užkibo: krūva politikos, sporto, šou verslo žvaigždžių, tarp kurių Nicolas Sarcozy su savo žmona Carla Bruni, Hillary Clinton, Madrido „Real“ ir Barselonos futbolo klubų dievukai tų pačių metų pabaigoje čia jau sutiko Naujuosius ir atostogavo.

Socialiniuose tinkluose netrukus pasipylė žymių pasaulio moterų, apsirengusių marokietiškais kaftanais, nuotraukos. Žibalo į ugnį papildomai įpylė pernai čia medaus mėnesį praleidęs aktorius George'as Clooney su žmona.

Lietuviai užfiksavo, kad Marakeše ne kartą įkvėpimo ieškojo dizaineris Juozas Statkevičius. Tegyvuoja mada!

Lengva pasiekti, saugu ir įmanomas ištverti oras

Neskubėkit paskęsti mano skepticizmo liūne: Marakešas, nors ir nėra mano favoritas Maroke, tikrai yra dėmesio vertas reikalas. Bet viena pempė – dar ne pavasaris, o vienas miestas toli gražu neatskleidžia visos šalies gerumų.

Be to, taupiems ir praktiškiems lietuviams paprastai reikia daugiau nei vienos priežasties belstis iki Šiaurės Afrikos. Priežasčių aplankyti Maroką, o kartu ir Marakešą tikrai yra, nes kaip kitaip paaiškintume 10 milijonų per metus šalį aplankančių turistų? Pabandykime po tokias priežastis pasiknaisioti.

Tomo Baranausko nuotr./Rami Esaveiros medina
Tomo Baranausko nuotr./Rami Esaveiros medina

Pasiekiamumas. Į skirtingus Maroko miestus (tiesa, su vienu persėdimu), skrenda toks cepelinas, vardu „Ryanair“. Tai tolygu gerai kainai, kas visada būdavo stipriu argumentu lietuviams.

Tiesa, ir kitų oro linijų cepelinai skrenda tiek į Marakešą, tiek ir į Fesą ar Kasablanką – didžiuosius Maroko miestus. Panaršę internete, tikrai rasite būdų nuskristi ir į mažiau žinomas šalies vietas – oro uostų stygiumi Marokas tikrai nesiskundžia.

Be to, nors vargšų marokiečių ir nepriėmė į Europos Sąjungą (jiems patiems prašant), lietuviams tikrai patiks tai, kad nei vizos, nei privalomų skiepų įvažiuojant į šalį nereikia.

Saugumas. Kol kaimyninis Alžyras ir Libija dar negarsėja kaip saugios šalys keliautojams, kol stabilumu ir ramybe ne visada gali pasigirti ir Egiptas su Tunisu, Marokas lieka viena saugiausių šalių keliauti ne tik šiaurinėje, bet ir visoje Afrikoje.

Jūsų pačių labui bus geriau nekalbėti apie Vakarų Sacharą, šiukštu nekeikt karaliaus, nefotografuoti policininkų ir kareivių, o ir šiaip paprastų žmonių neatsiklausus.

Tikėkimės, taip ir toliau liks. O visos kitos su saugumu susijusios rizikos – vagystės, apiplėšimai ar apgavystės – čia ne dažnesnės, nei kitur, nebent patys važiuojate su tikslu paragauti uždraustų vaisių ir pažaisti su ugnim.

Marokas visada garsėjo kaip pagrindinis hašišo gamintojas pasaulyje ir dauguma turistų apiplėšimo atvejų būdavo susiję būtent su tuo.

Tiesa, dar reikia žinoti, kad jūsų pačių labui bus geriau nekalbėti apie Vakarų Sacharą, šiukštu nekeikt karaliaus, nefotografuoti policininkų ir kareivių, o ir šiaip paprastų žmonių neatsiklausus, nebent esat pasiruošę susimokėti bent keletą dirhamų.

Kitu atveju gali prireikti ir atsarginių protezų. Islamas nepritaria reprezentacinių vaizdų naudojimui, ypač mene, ir galbūt dėl to marokiečiai labai nemėgsta, kai turistai juos fotografuoja.

Etiketo, o ir saugumo sumetimais, geriau nesiveržkite į mečetes – šalyje tėra tik kelios, į kurias leidžiama užeiti ne musulmonams.

Klimatas. Ruduo ir pavasaris yra geriausias laikas keliauti po visą šalį, nes ir Sacharos temperatūros dar pakeliamos, ir kalnuose išgyvensit, o miestuose – juo labiau.

Tomo Baranausko nuotr./Maroko dykumos senbuviai – kupranugariai
Tomo Baranausko nuotr./Maroko dykumos senbuviai – kupranugariai
senbuviai – kupranugariai

Aplenkdami kalnus, dykumą ir pakrantę, net ir žiemą galėsite padoriai jaustis Marakeše, Fese ar sostinėje Rabate. Tiesa, retkarčiais galite gauti lietaus, o naktimis smarkiai atvės.

Vasarą gi pakrantes nugula ir vietiniai, ir turistai, kainos kurortuose pradeda kandžiotis, o dėl karščio toliau nuo pakrantės nuklysti jau būtų savižudybė.

Todėl vasarą geriau pliuškentis Lietuvoje, juolab kad ir ramadanas musulmoniškose šalyse 2015–2018 metais bus minimas nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos. Daugelis vietų per ramadaną dirba trumpiau, o ir maisto dienos metu užsisakyti gali būti kebliau nei įprastai.

Ko ten, į tą Marakešą, važiuoti?

Lankomos vietos. Dabar, kai išsiaiškinome, kada ir kaip galima čia atsirasti, pakalbėkime apie esmę: ką daro čia atvykę tie maždaug 10 milijonų turistų arba, kaip bobutės sakytų: „ko ten duoda?“.

O duoda turistams Marokas begalę įvairovės ir pasirinkimo, ir tai visada, net ir be visokių oficialių rinkimų ar konkursų, bus labai vertinama.

Galėčiau pradėti nuo to, kad šalis turi 9 UNESCO pasaulio paveldo objektus, o dėdės ir tetos iš šitos rimtos organizacijos šiaip sau savo vardo nedovanoja.

Galėčiau pripasakoti apie mėtų arbatą, kuskusą, tadžinus ir šviežius vaisius. Bet pradėkime nuo to, kad tik Ispanija, Prancūzija ir Marokas yra šalys, kurių krantus skalauja ir Viduržemio jūra, ir Atlanto vandenynas.

Tomo Baranausko nuotr./Paplūdimių Maroke netrūksta
Tomo Baranausko nuotr./Paplūdimių Maroke netrūksta

Maroko atveju tas reiškia kelis tūkstančius kilometrų pakrantės ir daug paplūdimių. Viduržemio jūros pusėje jie yra gana uolėti, o ir jūra čia audringesnė, todėl besimaudančių mažai. Užtat vaizdai čia gražūs, o ir Al Hoceima nacionalinis parkas įkurtas – viskas taip, kaip ir turi būti.

Atlanto vandenyno pakrantėje galima rasti paplūdimių, tinkančių įvairiausių pomėgių žmonėms. Pagulinėsite bet kur, juolab kad kai kurios vietos dar beveik nemato turistų.

Taghazout yra gera vieta banglentininkams, Marabouts paplūdimys tikrai pretenduotų į vieną vaizdingiausių pasaulyje, o vėjuotą Esaveirą mėgsta jėgos aitvarų sporto aistruoliai („kaituotojai“). Žodžiu, visi Maroke gali nesunkiai rasti, kur gaudyti bangą.

Nemėgstantys vandens čia ras 4 kalnų masyvus, todėl „trekingo“ mėgėjams tereikės tik mokėti pasirinkti. Jei esate tvirtas žmogus, galite ir aukščiausią šalyje – Tubkalo kalną – su visais 4165 m šturmuoti.

Tomo Baranausko nuotr./Ait Ben Haddou kasbą dar labiau išgarsino čia filmuotas „Gladiatorius“
Tomo Baranausko nuotr./Ait Ben Haddou kasbą dar labiau išgarsino čia filmuotas „Gladiatorius“

Kalnų papėdėse apstu neblogai išlikusių kasbų, žymiausia iš kurių yra Ait Ben Haddou. Saugoma UNESCO ir dar labiau išgarsinta filmo „Gladiatorius“ kūrėjų, kurie čia filmavo nemažai scenų, šiandien ji vis dar lieka tuo kultiniu, šalį reprezentuojančiu vaizdu „Google“ paieškoje – galite patys tuo įsitikinti, įvedę žodį „Morocco“ paieškos lange.

Dar Marokas turi Sacharos dykumą. Prieš tūkstančius metų joje ir dramblių, ir žirafų buvo įmanoma sutikti, bet šie gyviai natūraliai išnyko. Tada dėl Paryžiaus–Dakaro ralio čia retkarčiais užklysdavo kitokių padarų – su keturiais ratais ir smarkiai burzgiančių.

Fesas – viena iš tų keistų vietų pasaulyje, kurioje akmens amžius ir šiuolaikinės technologijos sugyvena maždaug taip, kaip arabai su berberais.

Bet ir šie čia užsukdavo tik kartą per metus, kol galop apsigyveno Lotynų Amerikoje. Teliko kupranugariai ir žymiosios Erg Chebbi kopos, bet ir šių dviejų priežasčių turėtų pakakti, kad norėtumėte užsukti ir čia.

Galiausiai mes prieiname prie Maroko kaimų, miestų ir miestelių, kurių visada bus turistų maršrutuose. Net ir šiuo atveju vertų dėmesio vietų šalyje tikrai rasis daugiau, nei pas senukus burnose likę originalių krūminių.

Mano paties favoritas Maroke yra Fesas – viena iš tų keistų vietų pasaulyje, kurioje akmens amžius ir šiuolaikinės technologijos sugyvena maždaug taip, kaip arabai su berberais: gana darniai, bet kiekvienas savo teritorijose.

Jei pažintį su Fesu pradėsite nuo medinos (senosios miesto dalies), suprasite, ką turiu omenyje: daugiau nei 9000 siaurų gatvelių labirinte nėra mašinų eismo, tik mulai ir asilai gabena visokiausius krovinius, dželabas tebedėvi didelė dalis vietinių prekeivių, amatininkų ar virėjų, tebestovi seniausias pasaulio universitetas ir vis dar veikia žymiosios odų dažyklos.

Tomo Baranausko nuotr./Darbas odų raugyklose yra sunkus ir varginantis
Tomo Baranausko nuotr./Darbas odų raugyklose yra sunkus ir varginantis
yra sunkus ir varginantis

Nepasiklysti čia neįmanoma, bet įsijungus teisingą požiūrį, tai net gali tapti smagia pramoga (ar dar pamenate iš vaikystės laikų „skyniuko“ žaidimą?).

Užtenka palypėti aukštėliau ir iš karto pasimato tas kitas, modernesnis pasaulis: su satelitinėmis antenomis ant stogų, už medinos ribų važinėjančiomis mašinomis ir naujesniais miesto kvartalais, kurie iš pažiūros nedaug skiriasi nuo mums įprastų Vakarų šalių miestų vaizdų.

Kiekvienas Maroko miestas turi savo „cinkelio“: Kasablankoje tai gali būti ant Atlanto vandenyno kranto pastatyta Didžioji Hassano II mečetė su aukščiausiu pasaulyje minaretu.

Šiaurėje, Rifo kalnų papėdėje, įsikūręs „Mis Foto“ prizo vertas mėlynas Šefšaueno miestas (marokiečiai tiki, kad mėlyna spalva saugo nuo negandų).

Sostinę Rabatą (o ir Kasablanką) pasaulis jau šią vasarą galės matyti per ekranus, kai liepos 31 dieną bus pristatytas holivudinis filmas „Misija neįmanoma 5“ su Tomu Cruize'u.

Nujaučiu dar vieną masinę psichozę – Holivudo įtaką Maroko turizmas tikrai pajaus.

Taigi, egzotiškame, spalvingame ir intensyviame Maroke kiekvienas ras kažką sau tinkamo, nes, ko jau ko, bet įvairovės čia netrūksta.

A, taip, vos nepamiršau. Gi straipsnio žvaigžde turėjo būti Marakešas, o aš čia į lankas... Bet ar tikrai reikia dar kažką pasakoti apie miestą, kuris, nors tik vieneriems metams, tačiau pačiu madingiausiu pasaulyje jau paskelbtas?

Tad štiš visi nuo savo laktų ir lekiame į Maroką, kol koks nors visada madingas Žilvinas Grigaitis mūsų dar neaplenkė.

Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?