Skiriamuosius raštus garbės konsului, kelionių bendrovės „Novaturas“ generaliniam direktoriui Linui Aldoniui įteikė Maroko ambasadorė Lietuvai Raja Ghannam.
Iškilmingoje ceremonijoje tardama įžanginį žodžį, užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pabrėžė, kad Lietuvos ir Maroko prekyba per pastaruosius kelis metus išaugo net šešis kartus. Tikimasi, kad ir ateityje ekonominis bendradarbiavimas tik augs, o „svarbiausia – turizmas“. Tiesa, kelionė tolimąjįį Maroką kainuoja brangiau nei į Turkiją, Ispaniją, Bulgariją ir kitas lietuvių pamėgtas poilsio valstybes, todėl atostogos jame yra ne visiems įperkamos. Maroke gyvena virš 30 mln. gyventojų.
Pradėdamas naują veiklą garbės konsulas A.Aldonis pirmiausia žadėjo pakviesti susirinkti Kaune ir Lietuvoje gyvenančius marokiečius ir „tiesiog pradėti bendrauti“.
Tai jau ketvirtasis užsienio šalių garbės konsulatas Kaune. Mieste taip pat veikia Norvegijos, Švedijos ir Vengrijos garbės konsulatai.
Šalis labai atvira turistams
– Dauguma lietuvių žino tik Maroko pavadinimą, o apie pačią šalį nelabai ką gali pasakyti, tai – vis dar labai tolimas, visomis prasmėmis, kraštas. Kokie šiandien yra Maroko ir Lietuvos santykiai?, – 15min.lt žurnalistai paklausė A.Aldonio.
– Mūsų įmonei ir man pačiam tai nėra naujas kraštas. Keliones į Maroką organizuojame karts nuo karto, jos nevyksta kiekvienais metais. Netgi organizuodavome tiesioginius skrydžius. Šiemet jų nėra, bet praėjusį rudenį turėjome skrydžius į Agadyrą (vienas populiariausių Maroko kurortų, – red. past.) iš Vilniaus. Iš Kauno į Maroką dar nėra buvę skrydžių.
Marokas mūsų klientams yra žinomas ne tik kaip poilsio, bet ir kaip pažintinė šalis. Tai šalis, turinti labai turtingą istoriją. Dabartinio karaliaus dinastija yra nuo XVI amžiaus. Maroke gali atrasti dalykų, kurie, atrodytų, yra tik pasakose. Maroke visa tai dar yra išlikę. Yra senų žmonių, kurie kavinėse, kitose vietose vieni kitiems pasakoja istorijas. Jose perteikiama gyvenimiškas patirtis, išmintis.
Žvelgiant iš verslo pusės, nuėję į parduotuvę Lietuvoje daugiausia apelsinų rasime iš Maroko. Vaisiai ir jūros gėrybės yra importo iš Maroko į Lietuvą pagrindas.
– Į Maroką nuskridęs Lietuvos turistas, jau buvęs Egipte ar Turkijoje, pajus didelį skirtumą tarp šių šalių?
– Jei vertintume tik pačius kurortus – tai jie daugelyje šalių yra labai panašūs, standartiniai – viešbutis, paplūdimys, baras, restoranas. Tačiau užtenka išvažiuoti iš kurorto ir pradedi matyti tikrąją šalį. Taip yra bet kuriame krašte. Jei nuvažiuojate į Antaliją, tai dar nereiškia, kad matote tikrąją Turkiją.
– Tai koks tas tikrasis Marokas?
– Tikrasis Marokas – pasakų šalis, kuri mums, galbūt, sunkiai suprantama. Rekomenduočiau paskaityti keletą pasirodžiusių knygų apie Maroką, kurias parašė Kasablankoje (didžiausias Maroko miestas – red. past.) apsigyvenęs anglų žurnalistas. Vienas knyga vadinasi „Kalifo rūmai“, kita – „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje“.
– Turistams labai svarbus saugumas. Kokia kriminogeninė situacija Maroke?
– Šalis yra be galo atvira turistams. Prieš šį renginį kalbėjome su Užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktore Ina Marčiulionyte, tai ji netgi yra nustebusi, kokie Maroko ministerijose, privačiame sektoriuje dirbantys žmonės yra išsilavinę.
