„Mahabat Maqbara“ Džūnagade (Indijos Gudžarato valstijos administracinė sritis ir jos centras) buvo skirtas vyriausiajam navabui – kunigaikštystės valdytojui Mahabatui Chanui II-ajam ir vienam jo ministrui.
1878 m. mauzoliejų pradėjo statyti Mahabatas Chanas II-asis, 1892 m. statybas baigė jo įpėdinis Bahaduras Chanas III-iasis, rašoma „The Indian Express“.
Per šiuos metus į projektą buvo įtraukti Europos, gotikos ir indoislamiški architektūros elementai. Netrukus „Mahabat Maqbara“ tapo garbingu mišrių architektūros stilių pavyzdžiu, kokios šalyje dar nėra buvę.
Mauzoliejui žavesio suteikė ir jo vieta. 1808 m., Indijai tapus britų protektoratu, kolonizatoriai istorinį regioną Sauraštrą suskirstė į 100 kunigaikštysčių-valstijų. Džūnagadas buvo viena iš jų. Tačiau tai, kas šiandien vadinama Džūnagado senamiesčiu, tuomet buvo neutrali, niekieno nekontroliuojama teritorija. Čia ir buvo pastatytas paminklas.
1947 m., Indijai tapus nepriklausoma šalimi, Mahabatas Chanas III-iasis pareikalavo, kad Džūnagadas būtų prijungtas prie Pakistano. Tačiau sukilusi visuomenė ir spaudžianti vyriausybė privertė navabą palikti Džūnagadą ir bėgti į Pakistaną.
Šį stulbinantį paminklą puošia indoislamiški svogūnų formos kupolai. Mauzoliejaus architektūrai taip pat grožio suteikia kolonos ir prancūziški langai, o tai – būdinga Europai.
Šalia mauzoliejaus pastatyta mečetė, kuri panaši į Tadž Mahalą. Kiekvienas iš keturių mečetės minaretų turi spirale besisukančius laiptus. Tokia išvaizda ypač primena gotikinę architektūrą, kuri nepanaši į jokią kitą, matytą visoje šalyje.
