Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Nuo senų laikų buvusią pievininkų gyvenvietę Krakoniškius (dar vadinamą ir Krakeniškiais) (Pagėgių sav.), aplanko retas prašalaitis, nors vos už keturių kilometrų nuo čia, rymo vienas dažniausiai šalyje lankomų piliakalnių – Rambyno kalnas. Būtų keista manyti, kad kairiau esančios lygios Nemuno užliejamos pievos, apsuptos senvagės vandenų, dar saugo vienišą Mažosios Lietuvos architektūrinę brangenybę.
Čia, liūliuojančioje Krakoniškių žemėje, atokiau nuo nešaunaus vieškelio, stovi dar 1860 m. statyta raudonplytė buvusio stambaus palivarko vila.
Per savo istoriją šis Krakoniškių palivarkas labiausiai garsėjo žirgų auginimu. Vokiškuose šaltiniuose nurodoma, kad Krakoniškių palivarkas buvo valstybinio Naujosios Ragainės žirgų ūkio padalinys, pavaldus Vokietijos Gynybos ministerijai.
Dar prieš tai, vienu laikotarpiu gyvavo net keli skirtingiems dvarams priklausę Krakoniškių palivarkai. Štai pastarasis, kurio vilą dar regime, XIX a. viduryje apėmė 3 šiauriau Nemuno buvusias sodybas. Žinoma, ir prie dailiosios vilos tada stovėjo daugiau pastatų.
Sovietmečiu mūrinės vilos pastate gyveno nemažai šeimų. Laikui bėgant, sunyko gyvenvietė, o jos pasididžiavimo – vilos būklė vis blogėjo. Vietinių kraštų gyventojai galvojo, kad ji greitai sugrius. Tačiau, panašu, kad dar prieš 2021-uosius prasidėjo pastato restauravimo darbai. Kieme matyti atkasti šalimais buvusių statinių pamatai, pūpso krūva plytų ir t. t.
Įdomu tai, kad XIII–XX a. Krakoniškiais vadintos kelios gyvenvietės abipus Nemuno: ir – dabartinėje Lietuvos pusėje, ir – Kaliningrado srityje. Manoma, kad gyvenvietės vieta keitėsi dėl dažnų potvynių, kurie nunešdavo net pastatus. Kita vertus, šiose vietovėse gyvenusiems gyvulių augintojams ir pievų sargams, svarbiausia buvo vešli žolė.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
