Medicinos turistai Lietuvoje palieka tūkstančius eurų ir džiaugiasi sutaupę

Jei Lietuvoje būtų renkamas išlaidžiausio turisto tipas, juo be konkurencijos taptų medicinos turistai – žmonės, kurie atvyksta pas mus ne tik gėrėtis nuostabia gamta, valgyti restoranuose, bet ir pasigražinti bei gydytis. Kiek pinigų jie išleidžia pas mus?
Medicinos turistai paprastai atvyksta su konkrečiais norais
Medicinos turistai paprastai atvyksta su konkrečiais norais / 123rf.com

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais į Lietuvą atvyko daugiau kaip 1,4 milijono užsienio turistų. Jei šį skaičių padaugintume 10–12 kartų, pamatytume, kokias pajamas gautume Lietuvoje, atvykus maksimaliam medicinos turistų skaičiui.

Remiantis įvairias paslaugas jiems teikiančių įmonių duomenimis, vidutiniškai vienas medicinos turistas, atvykęs į šalį ne tik atostogauti, bet ir atlikti medicininių procedūrų, išleidžia 10–12 kartų daugiau nei paprastas turistas. Taip yra todėl, kad į Lietuvą šie žmonės labai dažnai atvyksta ne tik stiprinti ar atgauti sveikatą, bet ir pasinaudoti Lietuvos plastikos chirurgų paslaugomis.

15min žurnalistė bendravo su medicinos turiste iš Didžiosios Britanijos, kuriai Kaune buvo atliktos pilvo plastikos ir riebalų nusiurbimo operacijos.

„Lietuvą pasirinkau, nes jūs siūlote puikias paslaugas ir gerą kainą“, – neslėpė turistė.

Kaune už visas atliktas paslaugas ji sumokėjo maždaug 3300 eurų. Į šią sumą įeina ir operacijos, skrydžiai, viešbutis, kuriame gyveno, bei maitinimas.

„Buvau labai maloniai nustebinta lietuvių draugiškumu. Tikrai visiems rekomenduoju atvykti į Lietuvą atlikti medicininių procedūrų. Pati planuoju kitais metais čia sugrįžti. Šį kartą norėčiau pasidaryti krūtų mažinimo ir pakėlimo operacijas“, – sakė britė.

123rf.com/Vienas dažniausių medicinos turistų norų – riebalų nusiurbimas
123rf.com/Vienas dažniausių medicinos turistų norų – riebalų nusiurbimas

Vienas klientas išleidžia maždaug 3500 eurų

Bendrovės „Wellness Travels“ atstovo Karolio Šulco teigimu, į Lietuvą pasidaryti plastinių operacijų dažniausiai atvyksta žmonės iš Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos šalių.

„Vienas klientas vidutiniškai vien tik plastinėms operacijoms išleidžia maždaug 3500 eurų. Bet prie šios sumos dar prisideda ir viešbučiai, skrydžiai bei kitos išlaidos“, – teigė K.Šulcas.

Lietuvoje riebalų nusiurbimą (nuo vienos kūno vietos) galima atlikti už 600 eurų, o Skandinavijos šalyse – 2600 eurų. Didžiojoje Britanijoje tokia paslauga kainuoja nei daug, nei mažai – tik 2990 svarų sterlingų.

Nors susidaro nemaža suma, ji atvykstantiesiems turistams yra niekas – jų šalyse medicinos ir grožio paslaugos yra brangesnės tris ar net daugiau kartų. Pasak pašnekovo, Skandinavijos šalių piliečiai, atlikdami plastines operacijas Lietuvoje, su visomis pragyvenimo išlaidomis, sutaupo 162 proc., o Didžiosios Britanijos piliečiai – 154 proc.

Sunku patikėti tokiais kainų skirtumais? Štai pavyzdys: populiariausios plastinės operacijos tarp atvykusių turisčių yra riebalų nusiurbimas ir pilvo plastika. Tarp vyrų – ginekomastija (krūtinės sumažinimas vyrams).

Anot „Wellness Travels“ atstovo, Lietuvoje riebalų nusiurbimą (nuo vienos kūno vietos) galima atlikti už 600 eurų, o Skandinavijos šalyse – 2600 eurų. Didžiojoje Britanijoje tokia paslauga kainuoja nei daug, nei mažai – tik 2990 svarų sterlingų.

„Operuotis atvažiuoja vidurinės klasės atstovai tiek iš Švedijos, tiek iš Didžiosios Britanijos. Žmonės ieškosi, kur yra pigiau, o jei pigiau, tai nereiškia, kad kokybė bus prastesnė“, – sakė K.Šulcas.

Gražvydas Morkus
ASmeninė nuotr./ Gražvydas Morkus

Kainos ir kokybės santykis yra tai, kas padaro Lietuvą patrauklia šalimi medicinos turistams, sako Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas Gražvydas Morkus.

Pasak jo, kartais Lietuvoje aptarnavimo kokybė yra aukštesnė nei Vokietijoje, mat lietuviai nėra išlepinti tokio didelio srauto klientų. Klientui tai reiškia ne tik malonesnę šypseną, bet ir ilgesnį konsultacijos laiką.

Taip pat Lietuvoje geresnės ir garantinės sąlygos. „Visi turistai turi 35 000 eurų draudimą nuo komplikacijų. Laimei, komplikacijų dar niekam nebuvo. O jei chirurgas padarė klaidą – operacija yra perdaroma nemokamai, nors užsienyje niekas to nedaro“, – pasakojo K.Šulcas.

Nepelnytas stereotipas, kad gražinasi ir taip gražios moterys

Paklausus, ar klientai iš užsienio yra labiau reiklūs, K.Šulcas teigia, kad viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus. Neįmanomo dalyko norėjo tik vienas klientas – lyties keitimo operacijos, kuri Lietuvoje nelegali.

Pašnekovo teigimu, darytis plastinių operacijų atvažiuojantys turistai paprastai neturi rimtų fizinių problemų, tik kompleksus, kurie sukelia psichologines problemas. Tad gydymo ir grožio įstaigų specialistams kartais tenka pabūti ir psichologais.

Asmeninė nuotr./K.Šulcas
Asmeninė nuotr./K.Šulcas

„Dažnai žmonės būna nervingi, jaudinasi prieš operaciją. Tenka juos išklausyti, patarti“, – kalbėjo K.Šulcas ir pridūrė, kad Lietuvoje egzistuoja stereotipas esą plastines operacijas darosi tik gražios moterys, kurios didinasi krūtines ar nori atrodyti jaunesnės.

„Iš tiesų dauguma žmonių nesupranta, kad dalis operacijų atliekamos, tarkime, žmonėms, kurie yra numetę daug svorio ar yra po 5 nėštumų. Jie turi didelį odos perteklių ir nori tai susitvarkyti“, – sakė plastines operacijas atliekančios įmonės atstovas.

123rf.com/Stereotipas, kad plastines operacijas darosi tik gražios moterys
123rf.com/Stereotipas, kad plastines operacijas darosi tik gražios moterys

Plastikos chirurgas dr. Vytautas Jankūnas teigia, kad lietuviams dažniausiai atlieka krūtų padidinimo ir riebalų nusiurbimo operacijas bei akių viršutinių vokų ir atlėpusių ausų korekcijas.

Tarp turistų populiariausias riebalų nusiurbimas ir ginekomastija. Pasak specialistų, jei medicinos turistas užsimano botulino injekcijos, tai vien dėl to į Lietuvą nevyksta, bet jei yra galimybė – šia paslauga pasinaudoja kaip priedu.

„Tai būtų galima palyginti su situacija, kai stovite parduotuvėje prie kasos su produktais vakarienei ir užsimanote kramtomosios gumos. Jos pirkti neplanavote, bet niekur toli bėgti nereikia, ji – ranka pasiekiama ir nėra brangi. Tad perkate“, – sakė K.Šulcas.

„Grožio“ atostogos prasideda oro uoste

Medicinos turistų plastinės chirurgijos „poilsis“ prasideda jų lėktuvui nusileidus kuriame nors Lietuvos oro uoste. Ten juos pasitinka gydymo ir sveikatingumo įstaigų darbuotojai, kurie turistus nuveža į konsultaciją.

Dažniausiai kitą dieną atliekama operacija, po kurios naktį jie praleidžia klinikoje. Nors dažniausiai medicinos turistas Lietuvoje praleidžia apytiksliai 6 dienas, daug Lietuvos jie nemato.

Po operacijų jie dažnai neturi nei jėgų, nei noro vaikščioti po miestą, bet į lietuviško maisto restoranus užsuka.

Tokiais atvejais, kai kai turistas atvyksta pasidaryti tik ausų korekciją, kuriai nereikia anestezijos, mūsų šalyje jis praleidžia vos pusdienį ir į namus sugrįžta tą pačią dieną.

Galbūt peršasi išvada, jog plastinės chirurgijos srities medicinos turizmas yra labiau orientuotas į paslaugos pardavimą, o ne užsieniečių supažindinimą su Lietuva (juk nedaugelis po anestezijos norėtų išbandyti Kauno klubus ar Palangos paplūdimius). Bet pramogų tiekėjai turėtų nenusiminti: medicinos turistai į Lietuvą dažnai atvyksta ne vieni, o su artimaisiais. Tad, kol yra atliekamos procedūros, juos lydintys užsieniečiai išbando viską, ką gali pasiūlyti Lietuva.

Medicinos turizmas leistų išlaikyti jaunus gydytojus
Medicinos turizmas leistų išlaikyti jaunus gydytojus

Būdas išlaikyti gydytojus

Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas G.Morkus teigia, kad medicinos turistų skaičius pasaulyje kasmet padidėja maždaug 20 proc. Šio augimo priežastis paprastas – žmonės pradėjo daugiau keliauti.

Lietuvoje medicinos turistų skaičius didėja šiek tiek mažesnis. Viena iš to priežasčių – dėl kritusio rublio kurso dalis Rusijos turistų nebeatvyksta į Lietuvą. O jie buvo vieni aktyviausių medicinos turistų. Bet pastaruoju metu atvyksta daugiau medicinos turistų iš Izraelio, Norvegijos bei Švedijos.

„Lietuvoje medicinos turistai sanatorijose, SPA centruose sudaro apie 30 proc. visų ten apsilankančių turistų. Šis skaičius priklauso nuo metų laiko. Klinikose medicinos turistų yra šiek tiek mažiau – apie 5–7 proc.,“ – teigė G.Morkus.

Pasak jo, medicinos turizmas Lietuvai naudingas ne tik finansiškai. „Lietuvoje gydytojų kvalifikacija yra itin aukšta. Užsienyje juos graibstyte graibsto. Medicinos turizmas yra vienas iš būdų išlaikyti gydytojus pas mus, Lietuvoje: užsieniečiai klientai atvažiuoja čia, o ne atvirkščiai“, – pasakojo Lietuvos medicinos turizmo klasterio vadovas.

Norint didinti atvažiuojančių medicinos turistų skaičių, reikia kelti medicinos paslaugų kokybę, o tai naudinga ir patiems lietuviams.

Bijančius, kad padaugėjus medicinos turistų, lietuviai turės dar ilgiau laukti eilėse prie gydytojų kabinetų, G.Morkus ramina: tokia baimė yra nepagrįsta.

„Priešingai – atvykstančiųjų skaičius skatins plėstis medicinos paslaugas Lietuvoje. Pasaulyje yra 80 šalių, kurios aktyviai užsiima medicinos turizmu. Savo regione Lietuva labiausiai konkuruoja su Latvija. Tačiau Latviai nekonkuruoja su Lietuva plastinės chirurgijos srityje. Čia mūsų konkurentas – Turkija“, – sakė G.Morkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis