Lietuva net buvo įtraukta į geriausių pasaulyje medicinos turizmo šalių 10-uką.
Lietuvoje britą pagydė greičiau nei namie
Neseniai mūsų šalies medikai sulaukė nemokamos reklamos britų žiniasklaidoje. Dienraštis „Daily Mail“ papasakojo apie senyvo amžiaus vyrą, kuris atvyko į Lietuvą pasikeisti klubo sąnarį, nes baiminosi nesulaukti Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) paskirtos operacijos. Už operaciją britas sumokėjo apie 7 tūkst. eurų.
86-erių Peteriui Gaillardui jau buvo pakeistas vienas klubo sąnarys, bet pernai jis pajuto, kad to paties reikės kitam. NHS komisija vyrą informavo, kad gimtajame Velse operacijos teks laukti 80 savaičių (metus ir septynis mėnesius). Norėdamas likusius metus nugyventi kokybiškai, jis ėmė dairytis alternatyvos. Po ilgų paieškų vyras išsiaiškino, kad Lietuvoje tokia operacija kainuoja 6 tūkst. svarų – perpus pigiau nei privačiose Britanijos sveikatos įstaigose.
Operacija pacientui buvo atlikta pernai spalį, reabilitacija užtruko 10 dienų. Namie jo laukė džiugi žinia – NHS kompensavo visas operacijos išlaidas. Apie tokią galimybę P. Gaillardas sužinojo ne iš savų gydytojų, o iš medikės vienoje Lietuvos ligoninių. Vietos sveikatos komisija pripažino, kad nebuvo galimybių vyrą operuoti racionaliu laiku. NHS duomenimis, medikų pagalbos dabar laukia 4,1 mln. žmonių (apie 6 proc. visų šalies gyventojų) – šis sąrašas yra ilgiausias per 11 metų.
Pacientai išleidžia iki 13 kartų daugiau už turistus
Užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta ne (arba ne tik) turistauti, bet ir aplankyti ligonines ar sanatorijas, kasmet po truputį daugėja. Tiesa, „tikri“ pacientai – kuriems reikia operacijų ar kitokios medikų pagalbos dėl sveikatos būklės – sudaro mažiausią medicinos turistų dalį.
Kaip tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdomasis direktorius Gražvydas Morkus, dažniausiai žmonės atvyksta į sanatorijas ar spa centrus. Kiek mažiau – grožio procedūrų (plastinių operacijų ir pan.)
„Europos Sąjungos (ES) šalys daro viską, kad (gydytis atvykstantys pacientai) būtų pavieniai, nes niekas nenori, kad jų pinigai važiuotų į kitą šalį, – sakė jis. – Nors galioja direktyva, kad galima gauti paslaugą ne savo šalyje, o savoje gauti kompensaciją, susidūrėme ir su tais pačiais britais – nenorima, kad tai populiarėtų, kad kompensacijos „vaikščiotų“. Dar reikia gerokai padiskutuoti ir pasibarti, kad kompensacija būtų išmokėta. Su tuo esame susidūrę tiesiogiai.“
Klasterio, kuriam priklauso aštuonios gydymo, SPA, reabilitacijos, kelionių, apgyvendinimo ir laisvalaikio paslaugas teikiančios įstaigos, vadovas negalėjo pateikti tikslios statistikos, nei kiek žmonių sveikatinasi Lietuvoje, nei kokią vidutiniškai pinigų sumą jie išleidžia ne tik gydymuisi ar reabilitacijai, bet ir apgyvendinimui, maistui, kitoms paslaugoms, galbūt pramogoms:
„Nemanoma suskaičiuoti, per daug skirtinga. Vienas gali atvažiuoti kelioms valandoms botulino injekcijai, kitas – klubo sąnario keitimo operacijai ir dar savaitę ar dvi po to praleis reabilitacijoje. Nesulyginami dalykai, sunku išvesti vidurkį. Vieni atvažiuoja specialiai kažką daryti, kiti atvažiuoja paturistauti ir kažkas atsitinka, taip jie patenka į medicininį turizmą.“
Tarptautinė patirtis rodo, kad medicinos turistas išleidžia iki 13 kartų daugiau nei standartinis, keliaujantis vien poilsiauti. Tiksli statistika apie tai Lietuvoje valstybiniu lygiu esą nerenkama. Turimi tik duomenys, kuriuos pateikia pavienės sveikatos priežiūros įstaigos.
Pašnekovo žodžiais, medicinos turistai sudaro iki 10-15 proc. visų pacientų. Sanatorijose ir SPA centruose jų dalis gali siekti 30-35 proc. Tai priklauso nuo sezono – per Naujųjų sutikimą Druskininkuose pilna rusų (jie gali sudaryti ir 50, 60 ar net 70 proc.), vasarą užplūsta atvykėliai iš Izraelio.
Klientų kontingentas priklauso ne tik nuo konkrečios įstaigos, bet ir nuo sezoniškumo. Medicinos turizmas padeda išlyginti sezoninį turistų skaičiaus bangavimą. Pasaulio mastu medicinos turizmas auga apie 20 proc. Panašios tendencijos regimos ir Lietuvoje – priklausomai nuo metų, medicinos turistų kasmet padaugėja 15-20 proc.
Pasaulinio medicinos turizmo apimtis – milijardinė
Medicinos turizmo klasterio vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne vienintelė teikia tokias paslaugas. „Sunku surasti šalį, kuri nesiūlytų pacientams iš užsienio atvažiuoti, pasigydyti ir kažką nuveikti. Medicinos turizmas – globalus reiškinys. Net ir Afrikoje rašo: atvykite, puikiai išoperuosime. Latviai, estai, baltarusiai irgi tuo užsiima. Žmonės iš Lietuvos taip pat sėkmingai važiuoja pas kaimynus pigesnių odontologijos paslaugų, į sanatorijas, įvairioms kvėpavimo takų procedūroms.
Žmonės ieško pigesnio gydymo, jei savo šalyje negali jo gauti už priimtiną kainą arba laiku, geresnės kokybės, jei abejoja savo šalies medikų kompetencija, retais atvejais – kažkokių išskirtinių paslaugų.“
Britų savaitraštis „Economist“ pernai tvirtino, kad medicinos turizmas klesti – esą vis daugiau žmonių gulasi po peiliu užsienyje. Kaip rašė žurnalas, tūkstančiai pacientų iš Europos ir Vidurio Rytų keistis klubo ar kelių sąnarių važiuoja į vieną Kroatijos ligoninę, garsėjančią savo ortopedais. Vieni nori išvengti ilgo laukimo, kiti – didelių išlaidų, treti apskritai negali gauti tokios pagalbos namie.
„Kūdikiai „gaminami“ Barbadose, lytys keičiamos Bangkoke, o dantys – Vengrijoje arba Meksikoje, plaukai persodinami Turkijoje“, – apibendrino „Economist“.
Anot leidinio, tikslius skaičius pateikti sunku – be kita ko, šalys skirtingai vertina, kas yra medicinos turizmas. Kai kurios į šią statistiką neįtraukia užsieniečių, kurie pasinaudoja tik SPA procedūromis ar netikėtai suserga kelionės metu.
Tyrimų kompanija „Allied Market Research“ paskaičiavo, kad jau 2016 metais medicinos turizmo apimtis siekė 61 mlrd. JAV dolerių (54,2 mlrd. eurų). Sveikatos apsaugos tyrimų kompanija „LaingBuisson“ nurodo gerokai mažesnis skaičius – 10-15 mlrd. JAV dolerių (8,89-13,3 mlrd. eurų).
Minusas – susisiekimas, pliusas – nuošalumas
„Lietuva šiame kontekste atrodo gana niūriai, – pripažino G. Morkus. – Kai žiūrime į save iš savo varpinės, viskas atrodo gražu, balta ir pūkuota. Išties turime infrastruktūrą, kvalifikuotų gydytojų. Bet yra debesis problemų. Kalbant apie ne ES šalis, iš kur norime atsivežti pacientų – nuo Rusijos iki Kinijos, kyla du didžiuliai klausimai: vizos ir susisiekimas.“
Prieš keletą metų buvo minimi ir kiti Lietuvos trūkumai, pavyzdžiui, medicinos turizmas per mažai populiarinamas, trūksta gilesnės įvairių sričių integracijos (sulaukęs puikios medikų pagalbos viešbutyje pacientas negauna paprasčiausių ramentų).
Žinia, susisiekimas su Vilniumi iš daugelio šalių oru nėra itin patogus, o tai medicinos turistui esą ypač aktualu. „Jis neatvyks nei traukiniu, nei laivais, nei automobiliais. Tarptautiniuose renginiuose kalbama, kad jam norma – 3 valandos lėktuvu. Jei užtruks ilgiau, nelabai vyks. O jei dar persėdimai, laukimai…
Super ekstra atvejais tai įmanoma, bet konvencinė plastinė chirurgija, krūtų didinimas, skrandžio operacijos – įprasti, visur daromi dalykai, tik vienur brangesni, kitur atliekami greičiau ir kokybiškai. Lietuva nėra niekuo išskirtinė ir ypatinga. Tikrai nesame pigiausi. Kai kainos kyla kasmet lyg ant mielių… Anksčiau sakydavome, kad esame žemų kainų šalis, dabar taip sakyti nebegalime, kai kuriais atvejais kainos susilyginusios su Vakarų Europos, kai kuriais – stipriai artėja.
Vis dar teigiame, kad esame geras kainos ir kokybės santykis, ne pigiausi, bet pagal kainą ir kokybę dirbame gerai. Be to, esame tylūs, ramūs, nuošalūs, galima pasislėpti. Tai aktualu žinomiems žmonėms, kurie nenori būti matomi, tyliai ramiai nulenda, pasitvarko, ką reikia, ir sako, kad buvo Austrijoje ar Vokietijoje. Rusės poniutės atvažiuoja, pasidaro krūtinę, o paskui sako, kad buvo Austrijoje.“
Paklaustas, ar išties į Lietuvos medikus kreipiasi garsūs asmenys, G. Morkus neslėpė tokių gandų girdėjęs, tačiau net klasterio nariai „neleidžia sau prabangos atskleisti pacientų paslapčių ir tapatybių“, tai yra griežčiausiai saugomas dalykas. „Pavardžių kategoriškai negali sakyti, nors aš norėčiau, dar ir nuotraukas įdėčiau į tinklalapį“, – juokėsi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Jo žodžiais, Lietuvą pirmiausiai renkasi rusai – dėl atstumo, panašaus mentaliteto, kainos, galimybės pačiam susikalbėti su gydytoju.
Kad ir kokia būtų geopolitika, rusai pas mus važiavo, važiuoja ir, jei jiems sienų neuždarys, važiuos, – sakė klasterio atstovas. – Jie neturi kito pasirinkimo. Pavyzdžiui, Kaliningradas neturi pakankamai kokybiškos infrastruktūros. Baltarusijoje arba paslaugų trūksta, arba be galo brangu. Rusijos universitetai nebeišleidžia kai kurių specializacijų medikų, pavyzdžiui, reabilitologų. Jie atvažiuoja reabilitacijai, į sanatorijas. Mūsų partneriai rusai kalba, kad stipriai prastėja sveikatos priežiūros paslaugos. Turintys daugiau pinigų rusai važiuoja į Vokietiją, Izraelį, mažiau – į kitas šalis: Gruziją, Turkiją, Lietuvą. Jie prisimena iš senelių, kad kažkas važiavo į Palangą, yra šiokie tokie sentimentai, taip išlošiame.
Nors rusakalbiai pacientai dominuoja, daugėja atvykstančiųjų ir iš kitų šalių, pavyzdžiui, vokiečių. Tiesa, ir jie, G. Morkaus duomenimis, dažniausiai yra rusų palikuonys.
